Projektas „Kultūros galia“ – Baltijos kultūros centrų asociacijos tinklo gimimas

2025 m. pradžioje bendram tikslui susijungusios trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – kultūros centrų asociacijos parengė, pateikė ir iš „Nordic Culture Point“ (liet. Šiaurės šalių kultūros centras) gavo finansinį palaikymą projekto „Kultūros galia“ įgyvendinimui. Baltijos šalių tinklą jungia apie 500 kultūros institucijų. Tinklaveikos finansavimo idėja – sudaryti sąlygas Šiaurės ir Baltijos šalių meno ir kultūros darbuotojams dirbti kartu, bendradarbiauti ir mokytis vieniems iš kitų. Projekto turinys orientuotas į nacionalinio saugumo klausimus. Kultūra, kaip socialinė ir politinė jėga, gali reikšmingai prisidėti prie nacionalinio saugumo formavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šiose šalyse, ypač po nepriklausomybės atgavimo, kultūra tapo esminiu nacionalinio vientisumo elementu. Tad, per kultūrą yra skatinamas pilietiškumas ir tautos solidarumas, kurie yra esminiai veiksniai užtikrinantys valstybės saugumą.
Projekto iniciatorius ir administratorius – Lietuvos kultūros centrų asociacija, partneriai: Latvijos kultūros centrų asociacija, Estijos kultūros centrų asociacija.

Sovietų valdžia darė didelę įtaką Baltijos šalių kultūrai, primesdama ideologines normas ir ribodama meninę laisvę. Tad, atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius, projekto rėmuose siekiama stiprinti Lietuvos, Latvijos, Estijos kultūros specialistų kritinį mąstymą, kompetencijas, skatinti žinių mainus ir didinti atsparumą aplinkos poveikiui, ypač saugumo srityje. Projekto veikla apims nuotolinius ir gyvus užsiėmimus, susitikimus su menininkais ir poveikio kultūros sričiai tyrimą. Vykdomos veiklos įtrauks daugiau kaip 1000 dalyvių siekdamos skatinti visuomenės atsparumą ir inovacijas kultūros sektoriuje. „Šis projektas sustiprins Baltijos šalių įsitikinimą kultūros svarba, skatins konstruktyvų dialogą, sudarys sąlygas patirties mainams ir sukurs galimybę tobulinti veiklos procesus“, – pasakoja Latvijos kultūros centrų asociacijos valdybos pirmininkė Dace Jurka. „Norime būti Europos kultūros centrų tinklo dalimi, įgyti naujų žinių apie Europos kultūros procesus ir informuoti savo bendradarbiavimo partnerius apie Estijos kultūros centrų veiklą.“, – teigia Estijos kultūros centrų asociacijos valdybos pirmininkė Ülle Välimäe.

Projektas, nuo 2025 m. liepos 2 d. prasidėjęs intensyviais parnerių susitikimais nuotoliniu būdu, davė apčiuopimų rezultatų. Parengtos projekto tyrimo gairės, kultūros centrų darbuotojų apklausa, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie kultūros ir saugumo ryšį. Apklausos rezultatai, vyksiantys nuo rugsėjo mėn., suteiks įžvalgų planuojant ateities veiklas. „Kultūros darbuotojai yra labai reikšmingi nuomonės formuotojai. Per meną, tradicijas, kūrybą jie geba stiprinti žmonių tapatybės jausmą, kelti sąmoningumą ir ugdyti atsparumą propagandai. Kultūros centrai tampa erdvėmis, kuriose žmonės atranda bendrumą ir kur formuojasi pilietinė atsakomybė.“, – teigia Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis.

Projekto imtyje numatoma organizuoti tris susitikimus partnerių šalyse: šiais metais Latvijoje, 2026 m. – Estijoje ir Lietuvoje. Kiekvieno susitikimo metu bus bendraujama su vietos kultūros centrų atstovais, menininkais bei ekspertais, vystančiais projekto temą, aplankyti su šia tema susiję objektai. Išvykstamuosiuose susitikimuose dalyvaus 15 kultūros darbuotojų iš šalių partnerių.

Parengtas Baltijos kultūros centrų asociacijos tinklo (angl. Baltic Network of Cultural Centre Associations (BNCCA) įstatų projektas. Pasak įstatų projekto rengėjos, Latvijos kultūros centrų asociacijos projektų koordinatorės, A. Krūmiņos „Asociacijų tinklas galėtų būti platforma, atstovaujanti ministerijų, NVO, Latvijos nacionalinio kultūros centro ir kitų šalių bei specialistų mintis, apibrėžiant tikslus, pagrįstus praktikų požiūriu.“. Pasak R. Matulio – „Baltijos šalis jungia bendra istorija, kultūrinė patirtis ir iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandienos pasaulyje. Kultūros centrai tai erdvės, kuriose telkiasi bendruomenės, kur formuojasi pilietiškumas ir kur gimsta kūrybinės idėjos. Todėl, jungimasis į bendrą tinklą yra natūralus žingsnis siekiant sustiprinti bendradarbiavimą, pasidalyti patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų, kaip kultūra gali prisidėti prie visuomenės atsparumo bei vienybės.“. „Svarbiausia – bendradarbiavimas tarp dalyvaujančių šalių kultūros centrų, kultūriniai mainai, susipažinimas su įvairiais projektais ir, jei įmanoma, bendras projektų finansavimas.“, – teigia Ü. Välimäe.

Sprendžiant tinklaveikos gairių aktualumą sukurtas Baltijos kultūros centrų asociacijos tinklo logotipas bei projekto „Kultūros galia“ įvaizdis. Vizualinius sprendimus įgyvendino dizaineris Vilmantas Dambrauskas.

Projektas išryškina siekį ne tik išlaikyti jungtį tarp Baltijos šalių, bet ir jį susitirpinti kaip tai pavyko įgyvendinti organizuojant vieną ryškiausių tautų susitelkimo faktą – Baltijos kelią. „Tai buvo ne tik politinis aktas, bet ir kultūrinis fenomenas, kai dainos, poezija ir bendras dvasinis pakilimas tapo mūsų laisvės siekio išraiška. Tai įrodė, kad kultūra yra galinga jėga, gebanti sutelkti tautas ir parodyti jų tvirtą valią.“ – pasakoja R. Matulis. Panašiais prisiminimais dalinasi ir Ü. Välimäe, pabrėždama, kad naujausias vienybės pavyzdys, tai Ukrainos situacija.

Projekto veiklos tęsis iki 2026 m. birželio 30 d.

Informaciją teikia Lietuvos kultūros centrų asociacija Romas Matulis, mob. +370 687 30 484, e. p. romas.matulis@gmail.com.