Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – teisininkas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas, kraštotyrininkas ir muziejininkystės idėjų puoselėtojas – buvo viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos asmenybių. 1909 m. baigęs Peterburgo universitetą, jis pasirinko teisininko kelią, tačiau širdimi liko kultūros žmogumi. Dar studijų metais įsitraukęs į lietuviškos spaudos leidybą, redagavęs pirmąjį legalų lietuvišką laikraštį „Lietuvių laikraštis“, vėliau bendradarbiavęs „Lietuvos žiniose“, „Darbo balse“ ir kituose leidiniuose, P. Bugailiškis aktyviai dalyvavo tautinio sąjūdžio ir valstybės kūrimo procese. 1917 m. jis atstovavo Šiaulių apygardai Lietuvių konferencijoje Vilniuje ir buvo išrinktas į jos prezidiumą. 1918 m. paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos taikos teisėju Šiauliuose, vėliau ėjo Šiaulių ir Vilniaus apygardos teismų pirmininko pareigas. Jo teisinė veikla pasižymėjo principingumu, pilietine atsakomybe ir pagarba žmogui – tai buvo ne tik profesija, bet ir tarnystė valstybei.
Vis dėlto išskirtiniausią pėdsaką P. Bugailiškis paliko kultūros ir kraštotyros srityje. 1923 m. kovo 11-ąją jo iniciatyva įsteigtas Šiaulių „Aušros“ muziejus tapo vienu svarbiausių kraštotyros centrų Lietuvoje. Muziejaus steigimo akte buvo pabrėžta, kad jame bus kaupiami tautai brangūs dokumentai ir kultūros vertybės – tai buvo aiški nuostata, jog tautinė tapatybė grindžiama atmintimi. P. Bugailiškis organizavo kraštotyros ekspedicijas, telkė mokytojus ir jaunimą, kaupė etnografinį archyvą, kuris šiandien laikomas vienu reikšmingiausių kultūros paveldo rinkinių. P. Bugailiškis buvo ne tik muziejininkas praktikas, bet ir vienas pirmųjų Lietuvoje, sistemingai gvildenusių muziejininkystės ir kultūros paminklų apsaugos teorinius klausimus. Jo žodžiai „Kraštotyra ir muziejininkystė iš pomėgio tapo mano pašaukimu“ atskleidžia, kad tai buvo ne atsitiktinė veikla, o sąmoningas pasirinkimas dirbti tautos kultūros labui. 1941 m., dirbdamas Lietuvos TSR mokslų akademijos Etnologijos instituto direktoriumi, jis rūpinosi muziejų ir etninės kultūros tyrimų kryptimis, organizavo eksponatų apsaugą sudėtingomis istorinių lūžių aplinkybėmis.
Ši jo daugialypė veikla – teisėje, kultūroje, muziejininkystėje, kraštotyroje ir etnologijoje – liudija plačią, valstybės mastu mąstančią asmenybę. Būtent todėl, įvertinant Pelikso Bugailiškio indėlį ir jo veiklos kryptingumą, Šiaulių kultūros centre gimė naujo struktūrinio padalinio pavadinimas – P. Bugailiškio etnologijos centras. Siekiama tikslingai įveiklinti jo gyvenamąjį namą: įprasminti patalpas atminties ženklais, aktualizuoti istorinės asmenybės palikimą, puoselėti etninę kultūrą ir sudaryti sąlygas tyrimams bei kūrybinei rezidencijai. Tai būtų ne tik vieta, pažymėta asmenybės atminimo ženklais, bet ir gyvas kultūros židinys – erdvė tyrėjams, menininkams ir bendruomenei, stiprinanti tarpinstitucinę partnerystę bei atverianti Šiaulius nacionalinėms ir tarptautinėms iniciatyvoms, pratęsiant P. Bugailiškio pradėtą kultūrinę misiją.
Po Kovo 11-osios P. Bugailiškio namai bus atverti lankytojams. Nors erdvės dar laukia visapusiško įveiklinimo, jau dabar pirmame aukšte bus galima susipažinti su stendais, pristatančiais jo gyvenimą ir veiklą, pajusti autentišką aplinką, kurioje brendo kultūrinės iniciatyvos ir laisvos Lietuvos idėjos.
Minėjimo metu taip pat bus įteikta Pelikso Bugailiškio premija, įsteigta 1998 m., vykdant jo valią, kad dalis palikimo būtų skirta visuomeniniams tikslams. Premija kasmet skiriama už reikšmingus muziejininkystės, kraštotyros, kultūros ir mokslo darbus bei veiklą, įprasminančią P. Bugailiškio atminimą. Jos įteikimas Kovo 11-ąją simboliškai sujungia valstybės atkūrimo dieną su 1923 m. kovo 11-ąja – Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrimo data.
Minėjimą vainikuos šventinis koncertas „Kai laisvė prabyla“, kuriame dalyvaus Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko, koncerto vedėja – Jomantė Šležaitė-Paukštė. Muzikinė programa taps jautria menine refleksija apie laisvę kaip vertybę, išsaugotą ir perduodamą iš kartos į kartą.
Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė pabrėžia, kad šis minėjimas – ne tik istorinė atmintis, bet ir kryptis į ateitį: „Peliksas Bugailiškis mums primena, kad laisvė nėra savaime duota. Ji kuriama per atsakomybę, švietimą, kultūrą ir kasdienį darbą. Jo gyvenimas rodo, jog stipri valstybė prasideda nuo stiprios bendruomenės ir gyvos atminties. Šiuo renginiu siekiame ne tik pagerbti iškilią asmenybę, bet ir pratęsti jo pradėtą kultūrinę misiją.“
Įėjimas – tik su kvietimais. Vietų skaičius ribotas. Kvietimai nuo kovo 3 d. 11 val. platinami Šiaulių kultūros centro galerijos „Laiptai“ kasoje.
Fotografijos iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, tel. +370 671 42 889, el. p. deimante.baciule@siauliukc.lt.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
PVM mokėtojo kodas LT100018981711 (SVS LT)
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |