Iš jubiliejų mininčių Šiaulių – kultūrinė dovana visai Lietuvai: Antano Martinaičio (1939–1986) tapybos darbų paroda

Nuo 2026 m. vasario 12 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ veikianti žinomo Lietuvos dailininko ir poeto Antano Martinaičio (1939–1986) tapybos darbų paroda jau įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių šių metų kultūrinių įvykių Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje. Parodoje pristatomas išskirtinis kūrinių rinkinys iš privačių kolekcijų – darbai, kurie retai eksponuojami viešai ir tik išskirtinėmis progomis tampa prieinami plačiajai visuomenei. Ypatingą simbolinę prasmę šiai parodai suteikia tai, kad Saulės miestui minint 790 metų sukaktį, tokio masto ir kultūrinės vertės paroda pristatoma būtent Šiauliuose. Tai reikšminga dovana miesto bendruomenei ir svečiams – galimybė iš arti pažinti vieną ryškiausių Lietuvos dailės asmenybių ir jo kūrybinį palikimą.
Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Antanas Martinaitis – išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė, kurios kūryboje susilieja dailininko ir rašytojo tapatybės, lydėjusios jį nuo pat jaunų dienų iki gyvenimo pabaigos. Tai atsispindi ir jo literatūriniuose kūriniuose, ir tapyboje. A. Martinaičio kūryboje tekstas ir vaizdas veikia kaip dvi viena kitą papildančios kalbos – viena kalba žodžiais, kita vaizdais, tačiau abi siekia to paties: atskleisti žmogaus vidinį pasaulį ir jo santykį su laiku, tikrove bei mitu. Dėl šios sintezės menininko palikimas išlieka gyvas ir šiandien, kviesdamas žiūrovą ne tik žvelgti, bet ir „skaityti“ jo paveikslus. Šiandien ši patirtis atsiveria galerijoje „Laiptai“, kur paroda leidžia iš arti sekti menininko kūrybos raidą.

Parodą pristačiusi menotyrininkė Algė Gudaitytė džiaugiasi, kad galerijoje „Laiptai“ eksponuojami darbai suteikia išskirtinę progą vienoje erdvėje išvysti skirtingus A. Martinaičio kūrybos laikotarpius. Anot jos, tokia paroda suteikia unikalią galimybę ne tik susitikti su rečiau matomais meno kūriniais, bet ir pajusti dailininko kūrybos mastą bei vidinę įtampą, kuri skirtingais etapais įgauna vis naujas formas. Šis darbų sugretinimas, pasak menotyrininkės, atveria galimybę patirti A. Martinaičio pasaulį kaip gyvą, kintantį ir šiandien aktualų pasakojimą.

Menotyrininkė išskiria kelis autoriaus kūrybos etapus, leidžiančius nuosekliai suvokti jo meninės kalbos raidą. Ankstyvuoju laikotarpiu, apimančiu studijų metus ir kūrybą iki maždaug 1970-ųjų, dailininko darbuose ryški ekspresionizmo ir jo dėstytojo Antano Gudaičio įtaka, juntama pagarba liaudies menui ir archajiškoms formoms. Potėpiai darbuose – aštrūs ir griežti. Šiuo metu jis daugiausia tapė peizažus, natiurmortus ir portretus, tačiau natūrą interpretuodavo per asmeninę patirtį, literatūrą ir tautosakos motyvus, taip kurdamas savitą, vidinį pasaulio matymą.

Apie 1970-uosius prasideda brandesnis kūrybos etapas, kuriame stiprėja fantasmagoriniai elementai, atsiranda vidinis paveikslų švytėjimas, fragmentiškos, sodrios kompozicijos ir daugiasluoksnės prasmės. Šiuo laikotarpiu į A. Martinaičio drobes ateina jam būdingi personažai – juokdariai, aktoriai, paukščiai, angelai, moterys-mūzos, o gyvenimo džiaugsmo ir tragizmo dualizmas tampa viena svarbiausių kūrybos ašių.

Vėlyvojoje kūryboje, nuo maždaug 1980 metų iki menininko mirties 1986-aisiais, paveiksluose ryškėja dramatizmas, egzistencinės vienatvės ir laikinumo nuojautos. Potėpis laisvėja, kompozicijos tampa dar labiau emocionalios, nyksta tradicinė perspektyva, o formos tarsi ištirpsta spalvų lauke, sustiprindamos vidinės būsenos išraišką. Daugėja bažnytinės tematikos, nukryžiavimo parafrazių, kurias jis interpretuoja per asmeninę prizmę, o pati kūryba tampa magiška erdve, turinčia savas taisykles.

Galerijoje „Laiptai“ pristatomoje parodoje galima atpažinti šių etapų atspindžius: ankstyvojo laikotarpio ryšį su gamta ir archajiškais motyvais, brandžiajai kūrybai būdingą spalvinį švytėjimą bei simbolinių personažų atsiradimą, o kai kuriuose darbuose – ir vėlyvajam laikotarpiui būdingą dramatinę įtampą. Nors parodoje ne visi kūrybos tarpsniai pristatomi vienodai išsamiai, ši įvairialypė visuma leidžia suvokti menininko kelią nuo išorinio pasaulio stebėjimo iki vidinių mitų ir egzistencinių prasmių kūrimo.

„Kiekvienas autoriaus kūrybos etapas vedė jį vis toliau nuo akademinio realizmo link tapybinės metafizikos, kur svarbu ne tai, kas pavaizduota, o kaip spalva išreiškia vidinę būseną“, – sako menotyrininkė A. Gudaitytė.

Ši paroda liudija, kad nacionalinės reikšmės meninis palikimas gali būti patiriamas ne tik didžiuosiuose muziejuose, bet ir regionų kultūros erdvėse, o Šiauliams, švenčiantiems jubiliejinius metus, tai tampa išskirtine proga pristatyti plačiajai visuomenei tokio masto parodą.

Už galimybę surengti tokią parodą savo erdvėse Šiaulių kultūros centras dėkoja tapytojo žmonai Adelijai Martinaitienei, kolekcininkams Dainorai ir Valdui Gaureliams, Jolantai ir Algimantui Jankauskams, Vytautui Jankauskui, Violetai ir Dariui Jurgaičiams, Ievai ir Tadui Ožinskams, Julijai ir Evaldui Rimšeliams, Ramunei ir Antanui Zabuliams, Gražinai Merkienei bei UAB „Baltagra“.

Paroda veiks iki kovo 15 d. Parodos lankymas mokamas. Bilieto kaina – 2 Eur. Informacija apie nuolaidas – galerijoje „Laiptai“.

Šiaulių kultūros centro galerijos „Laiptai“ darbo laikas: II–V – 11.00–18.00 val., VI – 11.00–17.00 val.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Parodų skyriaus renginių organizatorė Kristina Alseikė,  tel. +370 658 80 507, el. p. kristina.alseike@siauliukc.lt.

Liubov Yarmoshenko nuotr.