Šiaulių verslo įmonių dovana šiauliečiams: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“

Kad ant Šiaulių miesto gatvėse važinėjančių autobusų šiauliečiai galėtų išvysti partizanų vadų, pasirašiusių 1949 m. Vasario 16-osios deklaraciją, kuri laidavo Lietuvos valstybės tęstinumą, portretus, Šaulių sąjungos mintis apie laisvę, kovą ir Tėvynę, buvo kreiptasi į verslo atstovus, kviečiant prisijungti prie iniciatyvos įgyvendinimo tampant šio projekto rėmėjais. Į šį šauksmą atsiliepė ir paramą projektui įgyvendinti paskyrė aštuonios kultūros sferą palaikančios verslo įmonės.

„Prie Šiaulių kultūros centro projekto prisijungėme matydami labai prasmingą veiksmą. Tai  vienas iš žingsnių, padedančių sugrąžinti į deramą istorijos vietą partizaninio judėjimo herojus“, –sako vieno projekto rėmėjų, UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas. Įmonė šalia savo logotipo puikuotis pasirinko signataro Juozo Šibailos-Merainio atvaizdą – mokytojo iš Dzūkijos, kuris, anot, Ž. Duboso, savo gyvenimu liudija besąlygišką atsidavimą laisvos Lietuvos idėjai.

Galimybės prisijungti prie kilnios idėjos nepraleido ir UAB „Mano Būstas“. „Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad „Mano Būsto“ logotipas puikuojasi šalia iškiliausio laisvės kovotojo, Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atvaizdo. Turime gerbti savo valstybės istoriją ir tuos, kurie prisidėjo prie jos išsaugojimo“, – sako Šiaulių regiono vadovė Roma Janušonienė.

Jai antrina ir UAB „Šiaulių bankas“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorius Paulius Pocius: „Šis projektas yra prasminga iniciatyva paminėti 1949-ųjų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos jubiliejų. Džiaugiamės prisidėdami prie projekto plėtros ir kartu prie istorijos atminimo bei Lietuvai svarbių asmenybių pagerbimo.“ Įmonės dėka Šiaulių miesto gatvėmis rieda autobusas, papuoštas partizano Leonardo Vilhelmo Grigonio-Užpalio atvaizdu.

Tuo tarpu partizano Jono Žemaičio-Vytauto nuotrauka kabo net UAB „Splius“ generalinio direktoriaus Arymanto Klapatausko darbo kabinete. Direktorius sako, jog prie tokių projektų prisijungti jam yra itin svarbu: „Žmonės turi žinoti istoriją ir tautos didvyrius, kurie savo gyvybių kaina gynė Lietuvą nuo okupantų. Tokios iniciatyvos atkreipia jaunimo dėmesį, būtent jų dėka jaunimas žinos Lietuvos partizanų vardus.“ UAB „Splius“ pasirinkimas reprezentuoti partizaną Joną Vytautą-Žemaitį nėra atsitiktinis, jis, anot direktorius, yra kovojančios Lietuvos prezidentas. O kalbėdamas apie buvusį laikmetį, A. Klapatauskas prisimena ir tai, kad jo dėdė Julius taip pat dalyvavo ginkluoto pasipriešinimo judėjime ir už tai buvo ištremtas 12 metų. „Tai ne tik istorija, tai ir mūsų šaknys“, – teigia įmonės vadovas.

Projekto palaikymas ir jo aktualizavimas nėra atsitiktinis ir UAB „Salda“ vadovui Petrui Baronui. „Tai – mano šeimos istorija, tipiška to meto daugelio šeimų istorija. Pokario laikotarpio trijų brolių likimo vingiai... Mano tėvas buvo ištremtas į Sibirą, vienas dėdė buvo partizanų vadas, pravarde Briedis, kitas pasitraukė į Vokietiją, o iš ten – į Ameriką. Aš ir mano artimieji nepamiršome šio istorijos etapo, kurio metu buvo išdraskytos šeimos, sugriauti gyvenimai, pražudyti žmonių likimai. O prieš keletą metų savo gimtinėje, Anykščių rajone, septyniems žuvusiems kaimo vyrams atminti pastatėme koplytėlę...“, – prisiminimais dalijasi įmonės vadovas.

Projektas aktualus pasirodė ir AB „Gubernija“, kurios logotipas puikuojasi šalia partizano Petro Bartkaus-Žadgailos atvaizdo. „Pagarba istorijai ir laisvė kaip vertybė – tai du dalykai, vienijantys „Guberniją“ ir šį projektą. Per daugiau nei 350 veiklos metų darykla yra išgyvenusi įvairius istorinius etapus ir įvykius. Yra istorijų, bylojančių, kad Lietuvai sunkiais laikais „Gubernija“ kovojo ne tik už savo išlikimą, bet ir už lietuviškos spaudos laisvę. Mes didžiuojamės savo šalies, miesto, įmonės istorija ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie projekto, turinčio kilnų tikslą – priminti istoriją užmiršusiems ir papasakoti ją dar nežinantiems“, – sako įmonės generalinis direktorius Algirdas Čiburys.  

Į projektą jautriai sureagavo ir UAB „Bodesa“ prezidentas Rolandas Gabrielaitis. „Niekas neužmiršta, niekas nepamiršta... Mes gyvename dabartyje, tačiau norint kurti ateitį, turime žinoti praeitį, ją gerbti ir perduoti ateities kartoms. Laisvė, kuria mes džiaugiamės, iškovota sunkiu ir kruvinu pasiaukojančiu žmonių darbu – asmeninio gyvenimo nebuvimu, šeimos ir draugų netektimis vardan kovos už savo kraštą, laisvą žodį, laisvę rinktis ir gyventi laisvėje...“, – kalba įmonės prezidentas.

Iniciatyvą parėmusios UAB „Ecoservice projektai“ vadovas Artūras Prokarenka mano, kad partizanų pasiaukojimas ir indėlis į kovą už Lietuvos laisvę iš tiesų yra neišmatuojamas. „Svarbu, kad mes visi prisimintume to laikmečio įvykius, tuos drąsius žmones ir jų nuveiktus darbus. Tikime, kad primindami miesto gyventojams ir svečiams partizanų veidus ir mintis, paskatinsime istorinę atmintį bei pasididžiavimo jausmą. Jie – pats tikriausias pavyzdys, kad valstybę savo pastangomis kuriame ir kiekvienas atskirai, ir visi kartu. Todėl matome didelę prasmę prisidėti prie tokio pobūdžio iniciatyvų – tik suvieniję jėgas galime žmonių atmintyje išsaugoti svarbius įvykius, pasiekti reikalingų pokyčių ar tikslų“, – sako A. Prokarenka.

Už įmonių suteiktą finansinę paramą, kuri ir suteikė galimybę šį projektą parodyti šiauliečiams, ypač dėkinga Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė. „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ – toks buvo partizanų  šūkis. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių vardu nuoširdžiai dėkojame šios idėjos iniciatoriui miesto merui A. Visockui ir nemažai grupei miesto verslininkų už atiduotą pagarbą pasiaukojančios partizaninės kovos atminčiai“, – kalba V. Jokubauskienė.

Partizanų Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Juozo Šibailos-Merainio, Leonardo Vilhelmo Grigonio-Užpalio, Petro Bartkaus-Žadgailos, Vytauto Gužo-Kardo, Bronislovo Liesio-Nakties ir Aleksandro Grybino-Fausto atvaizdais papuošti autobusai Šiaulių miesto gatvėmis važiuos iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, mob. +370 671 42 889, el. p. deimante.baciule@siauliukc.lt.

Emilio Jucio nuotr.