Pirmuoju klausimu truputį paprovokuosiu. Turbūt sutiksite, kad visuomenės, ypač jaunimo, akyse folkloras dažnai tapatinamas su kažkuo, kas yra senamadiškas, neviliojantis, netgi niūrus? Kaip Jums atrodo, kodėl susiformavo toks visuomenės požiūris? Kaip jį galėtume pakeisti?
Tiek negatyvių nuostatų folkloro atžvilgiu, kiek čia išvardinote, negalėčiau patvirtinti. Veikiausiai, jaunimas paprasčiausiai nesusiduria su patraukliai pateiktomis folkloro apraiškomis. O tai tikrai svarbu. Mūsų ir dar vyresnėms kartoms dainavimo, šokimo (bent jau švenčių metu) džiaugsmas pažįstamas, mes dar matę ir girdėję savo tėvus, senelius, prisidėję prie jų. Dažnas jaunas žmogus visai negirdėjo ir nematė, kaip tėvai šoka ir dainuoja. Mes, tėvai, ir esame dėl to kalti. Dažnai groju ir dainuoju asmeninėse žmonių šventėse, giminės suėjimuose. Ir visuomet būtinai labai kokybiškai ir patraukliai padainuojame senovinę liaudies dainą ar kelias. Ir visada išgirstame jaunimo komplimentų, patiriame jų nuostabą – kaipgi galėjo atsitikti taip, jog iki šiol nebuvo to girdėję – ir susižavėjimą, netgi pasididžiavimą tuo, jog mūsų tradicinis paveldas toks ypatingas.
Taip pat tik dabar pradedame populiarinti idėją, jog senosios paveldo formos, tarkim, tradiciniai šokiai turi būti papildytos asmenine raiška, improvizavimu. Tai užtikrintų paveldo gyvybingumą, aktualumą šiandien, asmeninį santykį su juo; suteiktų gana ribotam mūsų tradicinių šokių judesių, figūrų rinkiniui papildomos raiškos, meistriškumo siekimo galimybes, suteiktų žaismės, gyvybės, papildomo įsitraukimo, fantazijos pasireiškimo galimybių, išryškintų artistinius, improvizacinius, kūrybinius žmonių gebėjimus, kartais pranokstančius jų fizines galimybes.
Kaip apibrėžiamas choreografinis folkloras? Kuo jis ypatingas, išskirtinis?
Anksčiau šokis lydėjo visus žmogaus gyvenimo įvykius, praturtindavo apeigų eigą ir pan. Mūsų laikais jis liko malonaus, džiaugsmingo, kūrybingo laisvalaikio leidimo būdu, deklaruojant savo nacionalumą ir juo pasididžiuojant. Žavimės paprastu jų grožiu, smagumu ir galimybe kiekvienam atskleisti savo individualumą. Kiekvienas pabandęs yra pajutęs, kokį džiaugsmą, energijos, gyvybingumo pliūpsnį jie teikia, kaip atsigauna dvasia ir kūnas, kaip smagu šokti poroje, jausti judesių darną.
Pastaraisiais metais visuomenėje liaudies šokio pomėgis pastebimai auga, vyksta vakaronės, buriasi šokių klubai, kur jauni ir vyresni žmonės smagiai leidžia laisvalaikį, kuria šventinę nuotaiką, bendrauja. Taigi belieka šiam tikslui sutelkti visas pajėgas.
Kokią matote choreografinio folkloro ateitį?
Esu įsitikinusi, kad nesudėtingi ir tikrai smagūs mūsų liaudies šokiai vis labiau ir vis dažniau vienam vyksmui sutelks vis didesnius žmonių būrius, juos vienys, stiprins savos kultūrinės tapatybės pajautą. Tradicinių šokių varžytuvės „Patrepsynė“, konkursas „Visa mokykla šoka“, akcija „Visa Lietuva šoka“ – puikios, paveikios priemonėms šiam tikslui pasiekti.
Dalyvių susidomėjimas Šiaulių kultūros centro organizuojamomis respublikinėmis folklorinių šokių varžytuvėmis „Patrepsynė“ nemažėja. Tai rodo šio žanro šokių populiarėjimą?
Pati ir atsakėte. Belieka pridurti, jog tai vyksta ne todėl, kad organizatoriai labai ypatingai stengiasi, o todėl, kad pačiuose šokiuose yra tai, kas buvo, yra ir bus patrauklu, gražu, vertinga Lietuvos žmonėms nuo mažo iki seno.
„Patrepsynė“ folklorinius šokius populiarina jau šešioliktus metus. Kaip manote, kur sėkmės paslaptis?
Kaip jau sakiau – visų pirma, pačiuose šokiuose. Taip pat svarbi ir konkurso rengėjų nuostata, jog šokti reikia ne bet kaip: posakis „kaip moku, taip šoku“ čia negalioja. Tai rezonuoja bendražmogiškam siekiui tobulėti, įrodyti savo gebėjimus, išsiskirti, siekti būti geriausiu savo srityje. Nei kiek nerizikuodama tvirtinu – išsiskiriančiu, artistišku, improvizuojančiu, kūrybingu, pašėlusiu, konkuruojančiu, o gal atvirkščiai – solidžiai stilingu, tradiciniu santūriu būdu deklaruojančiu savo gebėjimus ir vertę gali būti kiekvienas šokantysis. Verta pamatyti, pritarti ir tokiu tapti.
Informaciją teikia Komunikacijos skyriaus vedėja Irma Grinevičienė, tel. +370 671 42 955, e. p. irma.grineviciene@siauliukc.lt
Rolando Parafinavičiaus ir asmeninio archyvo nuotr.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |