Veiklos sritys

Šiaulių kultūros centras – organizacija, teikianti įvairiapuses kultūrines paslaugas miestiečiams, sudaranti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūros renginiuose, o kiekvienam šiauliečiui – užsiimti saviraiška. Įstaigos veikla plati ir įvairi: plėtojama mėgėjų meno kolektyvų veikla, puoselėjama etninė kultūra, sudaromos sąlygos miesto visuomenei pažinti Lietuvos ir užsienio kolektyvus bei atlikėjus, plėtojama kitų mokamų paslaugų įvairovė.

Kultūros centro veiklos tikslas – ne pelno siekimas, o Šiaulių miesto gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas, visuomeniškumo ir gyventojų kultūrinio aktyvumo bei užimtumo skatinimas.

Šiaulių kultūros centre veikia 14 mėgėjų meno kolektyvų, studijų, klubų, kurie aktyviai dalyvauja miesto ir rajono bei apskrities šventėse, taip garsindami Šiaulius ir Lietuvą respublikiniuose ir užsienio festivaliuose bei konkursuose.

Penki mėgėjų meno kolektyvai ir jų vadovai laimėjo geriausio meno kolektyvo nominacijas ir buvo apdovanoti aukščiausiu Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo apdovanojimu „Aukso paukštė“: 2004 m. „Dermė“ (vad. Daina Kavaliauskienė), 2004 m. „Želmenėliai“ (vad. Aldona Masėnienė), 2005 m. „Kalatinis“ (vad. Vanda Verkulienė), 2010 m. „Atžalynas“ (vad. Jurgita Juozūnienė, dab. Mindaugas Žalalis) ir 2019 m. „Vajaunas“ (vad. Romualdas Laugalis).

2003 m. Šiaulių miesto kultūros centras už aktyvią ir reikšmingą veiklą (už 2002 m. rezultatus) pelnė „Geriausio kultūros centro“ apdovanojimą, kurį inicijuoja ir teikia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras.

MISIJA

Viltį teikianti miesto kultūra.

VIZIJA

Vienyti miesto bendruomenę pasitelkiant kūrybinį, techninį, finansinį potencialą.

VERTYBĖS

Kūrybiškumas, tobulėjimas, svetingumas, pagarba.

Šiaulių kultūros centro istorija

1898 m. pastatytuose Liaudies namuose pradėjo formuotis lietuviškas teatras, tačiau Liaudies namų salėje vykdavo ir kiti renginiai: mitingai, susirinkimai bei įvairios šventės. Nors Šiaulių miesto kultūros namai savo pastato neturėjo ir glaudėsi tuomečiame „Šviesos“ kino teatre (Liaudies namuose), miesto bibliotekoje, fabriko „Verpstas“ patalpose, tačiau nuo pat gyvavimo pradžios vystė aktyvią kultūrinę veiklą.

1946 m. buvusiuose Liaudies namuose įsteigti Šiaulių miesto kultūros namai. Čia vystėsi ir plėtėsi meninis gyvenimas, gausėjo kultūros žmonių ratas: jau nuo įsteigimo pradžios veikė dramos kolektyvai, tautinių šokių rateliai, buvo suorganizuotas choras, orkestrai (simfoninis, pučiamųjų), veikė literatų būrelis. Kolektyvai koncertavo, dalijosi patirtimi su rajonų gyventojais. Žmonės aktyviai dalyvavo kultūros namų veikloje siekdami savęs tobulinimo, mokėsi lietuvių liaudies dainų, šokių, o kiti galėjo lavinti aktorinius gebėjimus dramos grupelėje. Kultūros namų meno kolektyvai sudarė sąlygas ne tik repetuoti kultūros namuose, bet ir dalyvauti rajoninėse bei respublikinėse meno kolektyvų konkursuose, kuriuose jiems pavykdavo laimėti prizines vietas. Dalyvavimas kultūrinėje veikloje buvo laisvalaikio praleidimo ir savęs tobulinimo forma.

1958 m. Lietuvos TSR ministrų taryba davė sutikimą naujų kultūros namų statybai, o jau 1962 m. duris atvėrė nauji Šiaulių miesto kultūros namai. Nuo pat atidarymo pradžioskiekvienais metais čia buvo organizuojami renginiai, o kultūrinė veikla ir toliau sparčiai augo, plėtėsi, atsirado dar daugiau naujų kolektyvų, buvo įsteigta visuomeninė kino studija ir fotoklubas. Repetuoti į naujas Šiaulių miesto kultūros namų patalpas rinkdavosi ne tik chorai, ansambliai, orkestrai, šokių ar dramos būreliai, bet ir esperanto kalbos mokėsi esperantininkų būrelis. Tuometiniuose Šiaulių miesto kultūros namuose buvo 550 vietų turinti didžioji koncertų salė, estrados salė, daug darbo kambarių įvairiems saviveiklos rateliams, bibliotekos ir skaityklos patalpos, taip pat svetainė ir didelė sporto salė.

1973 m. Šiaulių miesto kultūros namai pavadinami Šiaulių miesto kultūros rūmais. Čia kūrėsi ne tik kiti kolektyvai, naujos studijos, bet ir įvairūs klubai. Be saviveiklos kolektyvų, kultūros rūmuose tuo metu veikė ir kiti klubai: fotomėgėjų, poezijos mylėtojų, disko-video ir esperanto klubas „Rūta“. Anuomet Šiaulių kultūros rūmų pastate susikūrė pirmoji dainuojamosios poezijos studija, kuriai kultūros centras buvo kaip bazė ir prieglobstis revoliuciniam bei siaurai žinomam žanrui. Čia taip pat repetuodavo populiari roko grupė. ŠPI dailės ir muzikos studentų grupės BIX, kurios lyderis yra Saulius Urbonavičius, dar žinomas kaip „Samas“, pirmasis pasirodymas vyko 1987 m. Šiauliuose. Šiaulių kultūros rūmų organizuojamame konkurse grupė tapo laimėtojais.

1990 m. Šiaulių miesto kultūros rūmai reorganizuoti į Šiaulių miesto laisvalaikio centrą. Šiais metais įkuriami nauji kolektyvai: kamerinis choras bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis. Įdomu tai, kad tuo laikotarpiu, 1990 m., jaunimui pramoginį leidinį „5 minutės“ įsteigė ir leido Šiaulių miesto kultūros centras. Leidinyje buvo rašoma apie to meto svarbiausias aktualijas: muziką, meną, kultūrą ir laisvalaikį. Vėliau šią veiklą perėmė Laisvalaikio centras, o nuo 1992 m. – UAB „Šiaulių kraštas“.

1992 m. Šiaulių valstybinis poilsio parkas ir Šiaulių miesto laisvalaikio centras tapo bendra kultūros įstaiga – Šiaulių miesto kultūros centru, o 2008 m. Šiaulių miesto kultūros centras buvo reorganizuotas į Šiaulių kultūros centrą ir Šiaulių miesto koncertinę įstaigą. Tuo metu gausėjo ne tik dainavimo, bet ir šokių kolektyvų. Jie ne tik koncertuoja ar dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, šventėse, bet ir bendradarbiauja su užsieniu.

Straipsnis „Nuo įsteigimo iki renovacijos: Šiaulių kultūros centro istorija“