Galerijoje „Laiptai“ pristatyta monografija apie smuikininką Danielių Pomerancą

2026 m. spalio 22 d. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ (Žemaitės g. 83) įvyko paskaita ir muzikologės, humanitarinių mokslų daktarės Kamilės Rupeikaitės monografijos „Tarp tikrovės ir atminties. Smuikininkas Danielius Pomerancas“ pristatymas. Renginio metu knygos autorė supažindino dalyvius su leidiniu, kuriame pirmą kartą nuosekliai atkuriama vieno ryškiausių tarpukario smuikininkų biografija ir jo šeimos istorija.
Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Danielius Pomerancas (1904–1981) – smuikininkas, laikomas vienu džiazo ir pramoginės muzikos Lietuvoje pradininkų. Muziką jis studijavo Berlyne ir Vienoje, o grįžęs į Kauną subūrė ansamblį, kuris grojo Konrado kavinėje. Antrojo pasaulinio karo metais smuikininkas pateko į Kauno getą, kur kartu su kitais muzikantais įkūrė apie keturiasdešimties narių orkestrą. Vėliau jis buvo kalinamas Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklose. Išgyvenęs karą, D. Pomerancas grojo Kauno operetėje ir Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre.

Dviejų dalių monografijoje atskleidžiama menininko biografija, kurią lėmė dramatiški XX a. įvykiai ir politinių santvarkų kaita. Pirmojoje dalyje atkuriami smuikininko ir jo šeimos narių gyvenimo kelio epizodai. Ši dalis parengta remiantis archyvine medžiaga, tarpukario spauda ir D. Pomerancą pažinojusių žmonių prisiminimais.

Antrąją monografijos dalį sudaro septyni teminiai pokalbiai su D. Pomeranco dukra, Kauno gete gimusia smuikininke Danute Pomerancaite-Mazurkevich. Mažametę mergaitę iš geto išgelbėjo operos solistas Kipras Petrauskas ir jo žmona aktorė Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, vėliau pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Pokalbiuose atsiskleidžia žmogiškieji tėvų Pomerancų ir gelbėtojų Petrauskų portretai, svarbiausios aplinkybės ir asmenybės, nulėmusios pačios smuikininkės gyvenimo ir kūrybos kryptį, ryškiausios jos sceninės ir pedagoginės patirtys bei apmąstymai apie tapatybę.

Šis susitikimas tapo proga prisiminti muzikantą, kurio ir jo šeimos likimą paženklino XX a. istorijos lūžiai. Monografijoje archyviniai šaltiniai ir asmeniniai liudijimai papildo vieni kitus ir leidžia į praeitį pažvelgti per vienos šeimos istoriją. Šią tikrovės ir atminties jungtį nusako ir knygos pavadinimas.

Rupeikaitė – Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos katedros docentė, monografijos „Dialogai: Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“ (2020) autorė. Jos moksliniai interesai apima muziką Šventajame Rašte, daugiakultūrius muzikos kontekstus ir Lietuvos žydų muzikos kultūrą.

Paskaita ir knygos pristatymas galerijoje „Laiptai“ buvo renginių ciklo „Kultūrinis litvakų peizažas“ dalis. Šis ciklas kviečia per skirtingas meno ir kultūros formas pažinti Lietuvos žydų kultūrą, jos kūrėjus, istoriją ir palikimą. Šįkart ciklo renginys supažindino su tarpukario Lietuvos muzikiniu gyvenimu ir vienos šeimos likimu.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Parodų skyriaus renginių organizatorė Kristina Alseikė,  tel. +370 658 80 507, el. p. kristina.alseike@siauliukc.lt

Dariaus Ančerevičiaus nuotr.