Šventes pasitinkantis Šiaulių kultūros centras pristato antrąją Prisikėlimo aikštėje eksponuojamą parodą, kuri šįkart šiauliečius ir miesto svečius nukels į stebuklingą Kalėdų pasaulį. Parodoje galima išvysti 1918–1940 m. Petro Kaminsko – Lietuvos fotografijos ir filokartijos paveldą kaupiančio ir tyrinėjančio kolekcininko – daugiau nei trisdešimt metų rinktus kalėdinius ir naujamečius sveikinimo atvirukus, kuriuose vaizduojami gamtos vaizdai, vaikų šėlsmo akimirkos ir sakralumo ženklai. Kai kuriuose atvirukuose rodomas laikrodis, fiksuojantis vidurnaktį ir įprasminantis naujų metų pradžią.
„Turbūt dauguma dar atsimena laikus, kai Kalėdoms pradėdavome ruoštis gana anksti, ieškodami įdomių, dar nematytų kalėdinių atvirukų, kuriuos vėliau puošdavome ranka įrašytais savo sukurtais nuoširdžiais sveikinimais ir linkėjimais. Šiųmete kalėdine paroda norime visus pakviesti pasidžiaugti ne tik švytinčia aikštės puošmena – Kalėdų egle, bet kartu mėgautis šventiniais prisiminimais, kuriuos ir žadina ši paroda“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Sveikinti savo artimuosius rašytais linkėjimais pradėta dar gerokai prieš mūsų erą. Ant papiruso ritinių linkėjimus įvairiausiomis progomis rašė senovės egiptiečiai, vieni kitus Naujųjų metų proga sveikindavo senovės kinai. Europoje seniausių atvirukų pavyzdžiai priskiriami XIV–XV amžiui. Tai buvo prabangūs rankų darbo kūriniai. Šie linkėjimai buvo siunčiami per pasiuntinius, tad tokią prabangą sau galėjo leisti tik turtingi aristokratai. Tarp kilmingųjų paplitusią tradiciją pakeitė dvi inovacijos: spaudos preso atsiradimas (XV a.), o vėliau jo pritaikymas nedidelių formatų piešinių spaudai, taip pat pašto ženklo atsiradimas. Pirmasis šiuolaikinis komercinis atvirukas atsirado XIX a. Anglijoje. Ir nors siųsti fabrikuose atspausdintus atvirukus buvo laikoma blogu tonu, XX a. pr. komerciniai atvirukai užkariavo visą Europą.
Tradicija siųsti kalėdinius sveikinimo atvirukus, kurių reversuose gausu rašytinių palinkėjimų, Lietuvoje atsirado XIX–XX amžių sandūroje. Tarpukario Lietuvoje, atsiradus telefono ryšiui, atvirukų siuntimas kiek sumažėjo, bet tradicija išliko, o ypač išpopuliarėjo kalėdinių atvirukų leidyba. Dažniausiai Lietuvos leidėjai užsienio (Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos) leidyklose nusipirkdavo teisę ant tenykščių sveikinimo atvirukų klišių uždėti lietuviškus užrašus ir taip juos pritaikydavo Lietuvos rinkai, todėl dažnai atvirukų kampuose matyti užsienio leidėjų logotipai, spaudos variantai, kartais tiražų duomenys, rodantys, kad Vakaruose jie buvo spausdinami ir pardavinėjami masiškai. Šioje parodoje pristatomi atvirukai daugiausia atkeliavę iš Vokietijos ir Prancūzijos spaustuvių ir papildyti lietuviškais įrašais, įspaudais „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“ ar „Su Naujaisiais metais!“.
Kalėdinė tarpukario atvirukų iš Petro Kaminsko archyvų paroda veiks iki sausio 17 d. Apžvalgos aikštelėje esančią ekspoziciją galima aplankyti antradieniais–sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 12 val. iki 22 val. Parodos lankytojai raginami elgtis atsakingai bei prašomi laikytis visų tuo metu galiojančių Vyriausybės nurodymų.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, tel. +370 671 42 889, e. p. deimante.baciule@siauliukc.lt.
Rolando Parafinavičiaus nuotr.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |