Tautodailininkės Alinos Nekrašiuvienės popierinių sodų paroda

Šiau­lie­tė tau­to­dai­li­nin­kė Ali­na Nek­ra­šiu­vie­nė pir­mo­ji Lie­tu­vo­je so­dus pra­dė­jo kur­ti ne iš šiau­dų, o iš po­pie­riaus. Ke­lis šim­tus so­dų su­kū­ru­si tau­to­dai­li­nin­kė pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo kny­go­je „Po­pie­ri­niai so­dai“. „Popieriniai sodai – ne tradiciniai, bet manau, kad jie turi ryšį su šiaudų sodais. Mano sodai iš popieriaus taip pat puošia namus, švenčių, renginių patalpas. Žmonės žiūrėdami į juos patiria teigiamų emocijų. Lėtai besisukantys sodai (jie yra jautrūs oro srovėms) veikia raminamai“, – pasakoja tautodailininkė.

 

Mo­bi­lią­ja po­pie­riaus plas­ti­ka su­si­do­mė­ju­si A. Nek­ra­šiu­vie­nė iš pra­džių kū­rė at­ski­ras po­pie­riaus for­me­les, pa­skui su­ma­nė kur­ti po­pie­ri­nius so­dus. Tuo me­tu dir­bo dar­že­ly­je, tad po­pie­riaus ga­li­my­bė­mis su­do­mi­no ir auk­lė­ti­nius. Vė­liau so­dus ėmė kur­ti sa­va­ran­kiš­kai. So­dus ku­ria įvai­rių spal­vų – pa­gal me­tų lai­kus. Žie­mos so­dai – bal­ti, ru­dens – gels­vi, rus­vi, pa­va­sa­rio – ža­li, va­sa­ros so­dai – įvai­rias­pal­viai.

 

2002 me­tais Alina Nekrašiuvienė ta­po Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus na­re. „Šis var­das įpa­rei­go­jo, ne­ga­liu su­sto­ti. Lie­tu­vo­je nie­kas ne­kū­rė po­pie­ri­nių so­dų. Taip ir už­si­de­giau“, – sa­ko A. Nek­ra­šiu­vie­nė. Tautodailininkė yra su­kū­ru­si ke­lis šim­tus so­dų, su­ren­gu­si ne vie­ną pa­ro­dą, da­ly­vau­ja kon­fe­ren­ci­jo­se, veda­ ir au­to­ri­nius se­mi­na­rus. „Po­pie­ri­nius so­dus kur­ti ne­sun­ku, nes po­pie­rius – leng­vai pa­sie­kia­ma me­džia­ga. Bet rei­kia daug kruopš­tu­mo, kant­ry­bės ir ati­du­mo“, –  sa­ko tautodailinkė.