Palangoje – baigiamasis projekto „Kultūros galia“ susitikimas: kultūros centrai apie sąmoningumą, pilietiškumą ir visuomenės atsparumą

2026 m. balandžio 23–25 dienomis Palangoje vyko baigiamasis projekto „Kultūros galia“ (angl. The Baltic Cultural Centers Network „The Power of Culture“) partnerių susitikimas-konferencija, subūrusi kultūros centrų atstovus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Renginys tapo reikšmingu Baltijos šalių kultūros bendradarbiavimo etapu, apibendrinusiu projekto rezultatus ir išryškinusiu kultūros vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Susitikimas vyko Palangos Jurginių festivalio „Jurgi, paimk raktus!“ metu, kuris kvietė bendruomenę ir miesto svečius pasinerti į lietuviškų tradicijų vyksmą, pavasario atgimimo simboliką ir gyvąją kultūrą.
Projekto iniciatorius ir administratorius – Lietuvos kultūros centrų asociacija, partneriai: Latvijos kultūros centrų asociacija ir Estijos kultūros centrų asociacija. Projektas įgyvendinamas gavus finansavimą iš Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programos (Nordic-Baltic Mobility Programme for Culture). Ši programa bendrai finansuojama Šiaurės ministrų tarybos ir Baltijos šalių kultūros ministerijų. Prie baigiamojo susitikimo organizavimo prisidėjo Palangos kultūros centras, o renginį iš dalies finansavo Palangos miesto savivaldybė.

Pagrindinė, intensyviausia susitikimo diena vyko 2026 m. balandžio 24 d. Palangos kultūros centre (Kurhauze), kur buvo surengta konferencija „Psichologinė kultūros įtaka žmonių sąmoningumui ir pilietiškumui“. Konferencijoje dalyvavo ne tik projekto partnerių delegacijos, bet ir visos Lietuvos kultūros centrų bendruomenė.

Diena prasidėjo projekto dalyvių kūrybine laboratorija – projekto refleksija, kurios metu aptartas projekto poveikis, įgyvendinimo rezultatai ir numatytos tolesnės Baltijos kultūros centrų tinklo plėtros kryptys.

Antrojoje konferencijos dalyje susirinkusius dalyvius pasveikino Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Nerijus Stasiulis, kuris savo kalboje pabrėžė kultūros reikšmę šiandienos kontekste, teigdamas, kad „šiandien, kai pasaulis pilnas neramumų, kultūra išlieka ta jėga, kuri geba kurti ir skleisti ramybę bendruomenėse“, taip pat akcentavo, jog „kuo aktyviau dalyvausime sprendimų priėmime, tuo stipresnė bus mūsų įtaka“, o „kultūra ir politika, veikdamos kartu, gali tapti realiu pokyčių įrankiu“. Sveikinimo žodį taip pat tarė Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, pažymėjęs, kad „valstybės galia yra kultūra, o kultūros galia – žmogus“, ir pridūręs, jog „šis projektas jau dabar žymi svarbią pradžią – galimybę Baltijos šalims kalbėti vienu balsu, derinti pozicijas ir stiprinti bendrą kultūros lauką“. Estijos kultūros centrų asociacijos direktorė Lisette Taube pabrėžė, kad „kultūros centrai veikia kaip savotiškas saugumo tinklas ir emocinis kompasas, padedantis žmonėms jaustis bendruomenės dalimi, ypač neapibrėžtais laikais“. Latvijos atstovas, Ķekavos seniūnijos kultūros centro direktorius Ēriks Laime-Babris išskyrė regioninio bendradarbiavimo svarbą, teigdamas, kad „bendradarbiavimas Baltijos šalių lygmeniu yra ypač svarbus“, nes „tik veikdami kartu galime stiprinti kultūros sektorių, pritraukti finansavimą ir užtikrinti jo tvarią plėtrą“.

Konferencijos pranešimų sesijoje pristatytos aktualios kultūros sektoriaus temos. Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas Deividas Jučas skaitė pranešimą „Kultūros galia stiprinant tapatybę ir visuomenės atsparumą: renginio „Palangos Jurginės“ atvejis“. Estijos nacionalinio kultūros centro kultūros ir bendruomenių specialistė Anni Sikk pristatė temą „Gyvoji kultūra kaip žmonių sąmoningumo ir aktyvaus pilietiškumo bendruomenėse variklis“. Latvijos atstovės – Šiaurės Rygos kultūros asociacijos direktorė Liene Kubilius, Dobelės savivaldybės kultūros skyriaus vadovė Nadežda Čerpaka ir Šiaurės Rygos kultūros asociacijos projektų vadovė Kristīne Suļžanoka – analizavo „Kultūros psichologinę įtaką žmonių sąmoningumui ir pilietiniam aktyvumui“.

Pranešime „Kultūros centrai: šviesa ar karštis?“ įžvalgomis dalijosi Rūta Gudmonaitė (Lietuva). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės narė Aušra Paukštytė skaitė pranešimą „Kultūros sklaida kaip pilietinės tapatybės išraiška“. UAB „Mediasokas“ direktorė, Lietuvos Saulės sąjungos Lapių kuopos narė Juratė Stankuvienė pristatė temą „Kultūra: galia saugoti ir galia griauti – ką renkatės jūs?“.

Konferencijoje taip pat pristatytas Lietuvos kultūros centrų asociacijos atliktas tyrimas „Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros centrų kultūros ir meno darbuotojų požiūris į kultūros įtaką nacionaliniam saugumui“, kurį pristatė Varėnos kultūros centro direktorė Jurga Keršienė.

Vakare Palangos koncertų salėje įvyko baigiamasis projekto koncertas „Iš kartos į kartą – Baltijos kultūros galia“, tapęs simboline viso projekto kulminacija ir gyvu kultūros tęstinumo įrodymu. Koncertas subūrė gausią Lietuvos kultūros centrų bendruomenę, palangiškius bei delegacijas iš Latvijos ir Estijos. Koncerto programos ašimi tapo kartų dialogas – scenoje kartu pasirodė skirtingų kartų atlikėjai, atskleidę gyvą tradicijos perdavimą iš kartos į kartą. Koncerte dalyvavo daugiau nei 200 atlikėjų iš Palangos, Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos ir Šilalės rajono. Ši programa tapo ne tik meniniu pasirodymu, bet ir simboline žinute apie Baltijos šalių vienybę, kultūros tęstinumą ir jos gebėjimą jungti skirtingas kartas, bendruomenes bei valstybes. Koncerto finaliniu akcentu tapo choreografės Eglės Baltriukienės šokio kompozicija pagal dainą „Bunda jau Baltija“ (muzika – B. Reznikas).

Baigiamasis susitikimas Palangoje įtvirtino projekto rezultatus ir pažymėjo naują etapą – tolesnę Baltijos kultūros centrų tinklo (BNCCA) plėtrą. Projekto dalyviai sutaria, kad bendradarbiavimas tęsis, stiprinant kultūros sektoriaus vaidmenį visuomenėje ir kuriant bendrą kultūros politikos dialogą Baltijos šalyse.

Projekto veiklos tęsis iki 2026 m. birželio 30 d.

Fotografijų autorės – Radvilė Kucevičiūtė ir Kamilė Auks.

Informaciją teikia Lietuvos kultūros centrų asociacija Romas Matulis, mob. +370 687 30 484, e. p. romas.matulis@gmail.com.