Prieš du dešimtmečius Šiauliuose gimusi „Patrepsynė“ šiandien atrodo visai kitaip nei pirmą kartą 2005-aisiais, tačiau jos esmė išliko ta pati. Varžytuvių sumanytoja Ramutė Gaučaitė pasakoja, kad idėja gimė Latvijoje, susipažinus su analogišku renginiu „Pulka eimu, pulka teku“, kurio sumanytojas – choreografas Ernest Spič. Būtent toks formatas pasirodė artimas ir reikalingas Lietuvai. Kartu su kolege Diana Martinaitiene ši idėja buvo perkelta į Šiaulius – pirmoji „Patrepsynė“ įvyko universiteto erdvėse, nedidelė, bet jau su gyva muzika ir aiškia vizija: tai ne tik konkursas, o gyva šokio patirtis.
„Patrepsynė“ nuosekliai keitėsi: iš pradžių – miesto varžytuvės, antraisiais metais apėmė visą apskritį, dar po metų – Telšių ir Panevėžio regionus, kol galiausiai tapo respublikiniu reiškiniu. Didėjo erdvės, keitėsi formos, atsirado daugiau struktūros, edukacijos, platesnis organizatorių ratas. „Patrepsynė“ išaugo universiteto salę, finaliniai turai keliavo į Šiaulių areną, Kurtuvėnų regioninį parką, kol galiausiai įsitvirtino kaip vienas svarbiausių moksleivių folkloro renginių Lietuvoje. Nuo 2020 metų finaliniai turai vyksta Šiaulių kultūros centre, kurio rekonstruotose erdvėse toliau vystosi prasminga bendrystės tradicija.
„Šiauliai – miestas, kuriame gimsta ir auga gyvos tradicijos. „Patrepsynė“ yra vienas gražiausių to pavyzdžių, todėl mums didelė garbė tęsti tai, kas čia prasidėjo prieš dvidešimt metų, ir puoselėti šią tradiciją kartu su visa Lietuva“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Į Šiaulius gegužės 9-ąją susirinkę jaunieji šokėjai ne tik varžysis, bet ir kurs gyvą, pulsuojančią tradicijos šventę. Šiemet finale varžysis 107 poros iš 20 Lietuvos savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Klaipėdos, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Šilalės, Tauragės, Telšių ir Varėnos rajonų, taip pat Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų ir Neringos savivaldybės. Prieš prasidedant varžytuvėms prie Šiaulių kultūros centro pirmą kartą simboliškai suplevėsuos „Patrepsynės“ vėliava – ženklas, skelbiantis šventės pradžią ir bendrystės akimirką.
Pradedančiųjų grupėje šiais metais rungsis daugiausiai – net 86 poros, kurios šoks šokius „Kukolinis“, „Šuldi ruldi“, „Polka dribsiukas“ ir „Kiaulės – grikiūs“. 14 porų pažengusiųjų kategorijoje energingai tryps pagal šokius „Malūnėlis“ su valsu, „Vengierka“ (Lazdijų r.), „Skrodelis“ ir „Padikatras“. Patyrusiųjų kategorijoje savo profesionalumą demonstruos 8 poros, kurios trepsės „Tigri tigri“, „Vengierka“ (Dūs tau, muotin), „Minjonas“ ir „Šiberis“ šokius. Scenoje susitiks skirtingų miestų, mokyklų ir patirčių vaikai, kuriuos sujungs bendras ritmas, judesys ir šokio džiaugsmas.
Šiais metais varžytuvėms startą duos ir finalą atidarys bendras visų grupių šokamas, privalomas nekonkursinis šokis „Meilutė“. Salėje skambės gyva muzika – patrepsiukams akompanuos Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ instrumentinė grupė, vadovaujama Ritos Videikaitės-Macijauskienės, ir Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Vieversėlis“ instrumentinė grupė, vadovaujama Arūno Stankaus.
Geriausias varžytuvių poras rinks folkloro profesionalai iš visos Lietuvos. Šiais metais komisijoje dirbs Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografinio folkloro specialistė, ilgametė „Patrepsynės“ konsultantė Audronė Vakarinienė (komisijos pirmininkė), etnomuzikologė, Panevėžio kraštotyros muziejaus etninės kultūros skyriaus vedėja, folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė Lina Vilienė (komisijos pirmininkės pavaduotoja), socialinių mokslų daktarė, choreografė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė ir varžytuvių iniciatorė Ramutė Gaučaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms ir LRT radijo laidų autorė Vida Šatkauskienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė, etnomuzikologas, humanitarinių mokslų daktaras Gvidas Vilys ir Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblių „Kuršiukai“ ir „Kuršių ainiai“ meno vadovas Alvydas Vozgirdas. Varžytuvėse bus vertinama šokėjų technika, muzikalumas, išraiškingumas, natūralumas ir savitumas.
Visiems finalo dalyviams ir jų vadovams bus įteikti padėkos raštai, o geriausiai pasirodę atskirų šokių atlikėjai bus apdovanoti diplomais. Diplomantai, pretenduojantys į laureatų vardus skirtingose kategorijose, sulauks ir vertingų, varžytuvių dvasią atliepiančių atminimo dovanų.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus vedėja Aušra Brijūnienė, mob. +370 655 25 527, e. p. ausra.brijuniene@siauliukc.lt.
Liubov Yarmoshenko, Rolando Parafinavičiaus, Dariaus Ančerevičiaus ir Šiaulių kultūros centro archyvo nuotr.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
PVM mokėtojo kodas LT100018981711 (SVS LT)
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |