Joninių naktį Šiauliuose atgijo jubiliejinių metų ciklas „Saulės augimas. Saugantis lokys“

Joninės nuo seno laikomos ypatingu virsmo laiku, kai ilgiausia metų diena užleidžia vietą trumpiausiai nakčiai. Šiemet ši magiška riba tarp šviesos ir tamsos įgijo ir papildomą prasmę – tapo svarbia Šiaulių 790 metų jubiliejinės programos ciklo „Saulės augimas. Saugantis lokys“ dalimi. Miesto istoriją, simbolius ir bendruomenės vertybes pasakoję renginiai Joninių vakarą susiliejo į vieną bendrą patirtį, kvietusią ne tik prisiminti praeitį, bet ir iš naujo pajusti ryšį su savo miestu, jo žmonėmis ir tradicijomis.

Zubovų parke įsikūręs Vandens stichijos kiemas tapo ramybės, virsmo ir gyvosios tradicijos erdve. Čia lankytojus pasitiko ritualas „Virsmo vartai“, kvietęs simboliškai palikti kasdienybę ir žengti į šventinę Joninių erdvę. Folkloro ansamblių atliekamos dainos, kūrybinės veiklos ir gamtos apsuptis kūrė ypatingą atmosferą, kurioje susitiko vandens ramybė ir gyvas žmogaus ryšys su aplinka.

Žemės stichijos kieme, įsikūrusiame prie Šiaulių miesto savivaldybės, atgijo senieji amatai ir tradicinė gyvensena. Monetų kalimas, odos ir žalvario dirbtuvės, skrabalų skambesys, šakočių kepimo edukacijos bei tautodailininkų dirbiniai kvietė prisiliesti prie to, kas per amžius buvo perduodama iš kartos į kartą.

Tuo metu Povilo Višinskio aikštėje įsikūręs Oro stichijos kiemas alsavo lengvumu, judesiu ir bendryste. Liaudiški šokiai, edukacijos, degustacijos ir šventinis šurmulys kūrė gyvą ir nuolat pulsuojančią erdvę, kurioje netrūko nei muzikos, nei šypsenų. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kieme veikusioje Ugnies stichijos erdvėje tvyrojo ypatinga paslapties nuotaika. Būrimai iš kupolių, žolynų aromatai, ritualinis vyksmas „Gintaro dulkės“ ir senasis ugnies skėlimo iš titnago amatas priminė apie šios nakties sakralumą ir ypatingą vietą baltų pasaulėjautoje.

Vakarui persiritus į antrąją pusę, šventės dalyviai rinkosi Saulės Laikrodžio aikštėje. Čia koncertinėje programoje „Mes – Lietuva!“ pasirodė Valstybinis ansamblis „Lietuva“, kvietęs pažvelgti į tautos kultūrinį paveldą per muziką, šokį ir gyvą sceninį pasakojimą. Skambant muzikai, Saulės Laikrodžio aikštėje tvyrojo pakili nuotaika – žmonės mėgavosi vasaros vakaru, bendravo, šoko ir kartu laukė artėjančios Joninių nakties kulminacijos.

Tačiau didžiausias vakaro stebuklas laukė prie Talkšos ežero. Artėjant vidurnakčiui šimtai žmonių susibūrė prie skulptūros „Geležinė lapė“, kur ugnies šviesoje, sutartinių skambesyje ir būgnų ritmuose buvo atidengtos keturios monumentalios šamoto skulptūros – „Bundantis jautis“, „Saugantis lokys“, „Apvaizdos akis“ ir „Kunigaikštiška kepurė“. Šie kūriniai, gimę didelio formato šamoto skulptūrų plenere „Saulės stulpai“, tapo menine Šiaulių miesto simbolių interpretacija ir ryškiu jubiliejinių metų akcentu. Skulptūras sukūrė menininkai Irena ir Vilius Šliuželiai (Lietuva), Beāte Kate Ločmele (Latvija), Rūta Kurpniece (Latvija), Tiina Kaljuste (Estija), Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (Lietuva) ir Domilė Ragauskaitė-Svirnelienė (Vokietija). Daugiau nei savaitę Talkšos ežero pakrantėje vykęs kūrybos procesas Joninių naktį virto įspūdingu reginiu, leidusiu išvysti, kaip molis, ugnis ir menininkų vizijos virsta miesto istoriją pasakojančiais simboliais.

Fakelų šviesoje į ritualo erdvę žengusios vaidilutės, sutartinių giedojimas, būgnų ritmai ir šokio judesys sukūrė iškilmingą atmosferą, kurioje susiliejo senosios baltų tradicijos, šiuolaikinis menas ir gyva bendruomenės patirtis. Atidengimo rituale dalyvavo Pasvalio sutartinių giedotojų grupė „Rags“, Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. M. Kosaitis, V. Adomėnaitė-Butnorienė), Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė), Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. I. Šerpytienė, vad. E. Račkauskas).

Trumpiausios metų nakties tamsoje įsižiebusi ugnis, skambanti muzika, šokis ir menas tapo vienu bendru pasakojimu apie Saulės miestą. Joninių vakaras dar kartą priminė, kad stipriausios tradicijos gyvena ne istorijos puslapiuose, o žmonių susitikimuose, bendruose išgyvenimuose ir akimirkose, kurios ilgam išlieka atmintyje.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus vedėja Aušra Brijūnienė, mob. +370 655 25 527, e. p. ausra.brijuniene@siauliukc.lt.    

Rolando Parafinavičiaus, Gintarės Daknytės ir Liubov Yarmoshenko nuotr.

Daugiau nuotraukų galima rasti Šiaulių kultūros centro „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/siauliukulturoscentras/photos_albums