Marko Zingerio (1947–2023) ir Jokūbo Skliutausko (1925–2004) literatūrinis vakaras

Rugsėjo 29 d. 18 val. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ vyks Marko Zingerio (1947–2023) ir Jokūbo Skliutausko (1925–2004) literatūrinis vakaras. Skaito aktoriai Andrius Bialobžeskis ir Aleksas Kazanavičius.

Skambės visai nauja programa, kurioje puikus Valstybinio Jaunimo teatro aktorių duetas – Andrius Bialobžeskis ir Aleksas Kazanavičius skaitys dviejų iškilių žydų tautybės Lietuvos rašytojų – Jokūbo Skliutausko ir Marko Zingerio kūrinius. 

Teatro ir kino aktoriaus, Auksinio scenos kryžiaus ir „Sidabrinės gervės“ laureato Andriaus Bialobžeskio dėmesys šįkart nukreiptas į Jokūbo Skliutausko kūrybinį palikimą, ypač prisiminimus bei apybraižų ir esė knygas. „Džiaugiuosi galimybe prisiminti Jokūbą Skliutauską, retos išminties ir rūpestingumo Žmogų, Gydytoją, rašytoją, globėją, – sako aktorius. – Prisiminsiu jį patį, paskaitysiu jo atsiminimų, esė iš knygų „Sparnuotas raitelis“, „Prie Suleimano sosto“, „Raganų dauba“, „Estiškos akvarelės“, ištraukų iš pjesių, kurias taip svajojo pamatyti didžiosiose teatrų scenose.“ Tai emociškai jautrūs, intelektualūs ir įtaigūs literatūriniai eskizai, atskleidžiantys taurios dvasios ir gamtos žavesį, apmąstantys gyvenimo laikinumą, atmintį ir žmogaus ryšį su gamtos stichijomis.

Ryškus šiuolaikinio teatro ir kino aktorius Aleksas Kazanavičius klausytojams atvers Marko Zingerio kūrybos puslapius, skaitys ištraukas iš apsakymų rinkinio „Iliuzionas“ ir  romano „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“. Rašytojo, poeto ir eseisto Marko Zingerio kūrybos esmė – tai gilus, intelektualus žvilgsnis į žmogaus likimo paradoksus istorinių lūžių akivaizdoje. Jo proza trykšta erudicija, būdingas ironiškas, eseistinis tonas, gebėjimas derinti lyrizmą su pasaulio absurdo pajauta. Jis siekė išreikšti savąją tiesą, kad gyvenimas tėra sapnas, akinanti iliuzija, kuriai niekas nepajėgus atsispirti.

Šis vakaras – puiki proga praplėsti akiratį, atrasti dar negirdėtus autorius ir pažvelgti į jau žinomus kūrinius iš naujos perspektyvos. Sodrūs aktorių balsai leis gyvai pajusti tekstų galią.

Jokūbas Skliutauskas (1925–2004) – lietuvių rašytojas, eseistas, gydytojas – gimė Kaune, mokėsi Žagarėje, vėliau Kaune. 1949 m. baigė VU Medicinos fakultetą, gydytojavo Vilniuje, Daugpilyje, Kazachstane ir vėl Vilniuje. Paskelbė terapijos ir medicinos istorijos mokslinių straipsnių, parašė gerontologijos populiarinimo leidinių. Tačiau jis labiau žinomas kaip dramaturgas, prozininkas, publicistas, eseistas, 30 knygų ir pjesių autorius.

Jo pjesėse vaizduojamas medikų gyvenimas, sprendžiami žmogaus vertės, gydytojo pašaukimo, profesinės etikos klausimai. J. Skliutauskas išleido apybraižų, apysakų, novelių, esė knygų („Stepių iliada“ 1965, „Iš armėniško sąsiuvinio“ 1968, „Erelių ola“ 1971,  „Raganų dauba“ 1974, „Estiškos akvarelės“ 1975. „Sparnuotas raitelis“ 1986, „Prie Suleimano sosto“1989 ir kt.) Daugelyje jų pasakojama apie Vidurinės Azijos, Kaukazo tautų kultūros žmones, tyrinėjami istoriniai ir literatūriniai ryšiai. Su Mykolu Jackevičiumi 1973 m. parašė dokumentinę dramą apie Kauno IX forte nacių kalintą vokiečių kompozitorių E. E. M. Geistą („Aš girdžiu muziką...“ pastatyta 1978). J. Skliutauskas yra paskelbęs straipsnių apie V. Krėvę, J. Baltrušaitį, A. Vienuolį, o ypač daug rašė apie dr. Joną Basanavičių. Su A. Franckaičiu sudarė ir išleido G. Sauerweino kūrybos rinkinį „Rūgštaus vyno eilėraščiai“ (1993).

J. Skliutausko kūrinių išversta į armėnų, estų, gruzinų, lenkų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas.

Jokūbo Skliutausko sesuo – dailininkė Adasa Skliutauskaitė (1931–2023), jos kūryba nesyk eksponuota „Laiptuose“.

Markas Zingeris (1947–2023) – Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, publicistas, vertėjas.

Markas nuo vaikystės buvo supažindintas su skirtingomis kultūromis ir istorinėmis perspektyvomis (Jo tėvas anglų kalbos mokytojas, mokyklos direktorius, o motina – išgyvenusi Štuthofo koncentracijos stovyklą).

Po žurnalistikos studijų Vilniaus universitete M. Zingeris dėstė filosofiją Kauno aukštosiose mokyklose. Atsisakęs stoti į komunistų partiją, buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros. Dirbo Kauno muziejuje, Žemės ūkio akademijoje ir kt., 2005–2019 m. – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius. Per savo karjerą jis buvo įvairių organizacijų pirmininkas ir narys, aktyviai prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir literatūros vystymo. Riterio Kryžiaus Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ liudija jo didelį indėlį į šalies literatūros ir kultūros gyvenimą.

Žinomiausi Marko Zingerio kūriniai – esė ir eilėraščių rinkinys „Šitiek saulėlydžių“ (1993) apsakymų rinkinys „Iliuzionas“ (1998), romanai „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“ (2000), „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ (2017), kt. Kūriniuose įtaigiai, kartais šiurkštokai atskleidžiamos gyvenimo spalvos ir neįtikėtinos aplinkybės, kurios formuoja žmogaus likimą.

M. Zingerio kūryba versta į jidiš, anglų, švedų, prancūzų, vokiečių, italų, vengrų, lenkų kalbas, publikuota prozos bei poezijos rinktinėse Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Švedijoje, Prancūzijoje ir kt.), pelnė pripažinimą bei apdovanojimus. Jo darbai, pradedant eilėraščiais ir baigiant romanais, tapo neatsiejama Lietuvos literatūros dalimi, o vertimai iš anglų kalbos papildė lietuvių skaitytojų literatūrinį pasaulį.

Literatūrinis vakaras yra renginių ciklo „Kultūrinis litvakų peizažas“ dalis.

D. Matvejev nuotr.

Renginio trukmė: ~1 val.

Bilieto kaina 8 Eur, su nuolaida 4 Eur.

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Visa renginių ciklo „Kultūrinis litvakų peizažas“ programa: https://www.siauliukc.lt/news/4638/63/Renginiu-ciklas-Kulturinis-litvaku-peizazas/

*50 proc. nuolaida taikoma moksleiviui, studentui, pensininkui, pateikusiam LR, ES ar tarptautinį ISIC pažymėjimą, Europos jaunimo kortelę, ikimokyklinio amžiaus vaikui, vaikų globos namų auklėtiniui, šeimos namų gyventojui, asmeniui su negalia, socialiai remtinų šeimų moksleivių grupei, pateikusiai sąrašą.

Mieli lankytojai, dalyvaudami renginiuose neprieštaraujate, kad galite būti filmuojami ar fotografuojami, o jūsų nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.