Atmintis gyva tol, kol prie jos sugrįžtame – ne tik prisiminti, bet ir išgirsti, pamatyti, suprasti. Lietuvos žydų kultūra nėra atskiras ar užverstas mūsų istorijos puslapis. Ji augo tuose pačiuose miestuose ir miesteliuose, skambėjo jų gatvėse, gyveno kasdienybėje, kalboje, muzikoje, literatūroje ir mene. Dalis šio pasaulio buvo negrįžtamai prarasta, tačiau jo palikimas išliko – kūriniuose, žmonių istorijose, miestų atmintyje ir kultūroje, kurią šiandien galime pažinti iš naujo.
Būtent tokį santykį su praeitimi siūlo renginių ciklas „Kultūrinis litvakų peizažas“ – neapsiriboti istorijos liudijimu, bet ieškoti gyvo ryšio su tuo, kas buvo sukurta ir kas tebekalba šiandien. Šį rudenį programa drieksis per visą Šiaulių kraštą, o kultūrinis dialogas persikels į skirtingas erdves – nuo Šiaulių kultūros centro galerijos „Laiptai“ ir koncertinės įstaigos „Saulė“ iki bažnyčios ir istorinių regiono sinagogų. Koncertai, parodos, literatūriniai skaitymai ir susitikimai su menininkais leis litvakų kultūrą pažinti kaip daugiasluoksnę bendros Lietuvos kultūros dalį, kurioje susitinka praeitis ir dabartis, asmeninės istorijos ir universali kūrybos kalba.
„Kalbėdami apie litvakų kultūrą dažnai pirmiausia atsigręžiame į istoriją, tačiau mums norisi parodyti, kad ji nėra vien praeitis. Ji tebėra gyva muzikoje, dailėje, literatūroje, kūrėjų istorijose ir mūsų pačių kultūrinėje atmintyje. Todėl šiuo renginių ciklu kviečiame ne tik sužinoti ar prisiminti, bet ir patirti – išgirsti muziką, pamatyti kūrinius, susitikti ir kalbėtis. Manau, būtent per gyvą santykį geriausiai pajuntame, kiek daug skirtingų kultūrų sluoksnių telpa mūsų bendroje Lietuvos istorijoje“, – sako Šiaulių kultūros centro Parodų skyriaus renginių organizatorė Kristina Alseikė.
„Kultūrinio litvakų peizažo“ pradžią rugsėjo 4 d. 19 val. Šiaulių koncertinėje įstaigoje „Saulė“ paskelbė iškilmingas Tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio koncertas „Šviesos adata“. Jame pasirodė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla ir „Duettissimo“.
Rugsėjo 9-osios vakarą Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ susitiks dvi meno kalbos – dailė ir muzika. 17.30 val. čia bus atidaryta Aleksandros Jacovskytės fotografijų ir eskizų bei Adomo ir Marijaus Jacovskių tapybos paroda. A. Jacovskytės fotografijose ir piešiniuose atsiveria jautrus žvilgsnis į aplinką, žmones ir akimirkas, o A. ir M. Jacovskių tapyba siūlo skirtingus santykius su spalva, forma ir vaizdu. Trijų žinomų menininkų kūryba susijungs į savotišką vienos šeimos meninį dialogą, kuriame kiekvienas išsaugo savitą kūrybinį balsą. Parodos atidarymas nemokamas.
18.30 val. Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ prasidės kamerinės muzikos koncertas „Vokalizė“, kuriame pasirodys šiauliečių ypač mylimi atlikėjai Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Milda Umbrusevičiūtė (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė). André Previno, Josepho Achrono, Nadios Boulanger, Jules’io Massenet ir Kurto Weillo kūriniai ves nuo bežodės vokalizės iki teatrališkos dainos, nuo lopšinės švelnumo iki elegijos ilgesio. Muzika kalbės apie tai, kam kartais pritrūksta žodžių – meilę ir netektį, laukimą ir vienatvę, švelnumą ir žmogišką poreikį būti išgirstam. Bilieto kaina – 14 Eur, su nuolaida – 7 Eur.
Rugsėjo 14 d. 18 val. galerijoje „Laiptai“ vyks kamerinės muzikos koncertas „Premjeros“, kuriame susitiks smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir švedų pianistas Martin Sturfält. Vakaro pavadinimas neatsitiktinis – Josepho Achrono Sonata Nr. 2 ir Wilhelmo Stenhammaro Sonata Lietuvoje skambės pirmą kartą. Programą papildys pasaulyje pripažinto latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso „Little Summer Music“, skiriama autoriaus 80-mečiui. Taip viename vakare susitiks litvakiškas muzikinis palikimas, švedų romantizmas ir šiuolaikinis Baltijos muzikos jautrumas.
Rugsėjo 17 d. 17 val. Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio dailės galerijoje bus atidaryta Vilniaus žydų bendruomenės dailės studijos „Art Vilna“ tapybos paroda. Daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti studija vienija menui atsidavusius kūrėjus, kurių nemaža dalis piešti ir tapyti pradėjo jau perkopę penkiasdešimtmetį. Studijos narius ugdo Vilniaus dailės akademijos rektorė profesorė Ieva Skauronė, o jų darbuose atsiveria pasakojimai apie tradicijas, įvairiatautės bendruomenės ryšius, žmogaus trapumą ir stiprybę. Kartu tai priminimas, kad kūrybai nėra nei per vėlu, nei vieno teisingo kelio – menas gali tapti būdu išsaugoti atmintį, pažinti savo šaknis ir kalbėtis su kitu.
Rugsėjo pabaigoje programa persikels į istorines regiono erdves, kuriose žydų bendruomenių atmintis įrašyta ne tik dokumentuose, bet ir pačiuose pastatuose. Rugsėjo 25 d. Žagarės kultūros centre vyks kamerinės muzikos koncertas „Visai šeimai“, o Pakruojo sinagogoje – koncertinė-literatūrinė programa „Atminties giesmė“. Rugsėjo 26 d. ši programa skambės ir Žagarės sinagogoje. Muzikai ir žodžiui sugrįžtant į šias erdves, istorija čia bus ne tik prisimenama – ji vėl taps gyvo kultūrinio susitikimo dalimi.
Literatūra į „Kultūrinio litvakų peizažo“ programą sugrįš rugsėjo 29 d. 18 val. galerijoje „Laiptai“. Literatūriniame vakare, skirtame Markui Zingeriui (1947–2023) ir Jokūbui Skliutauskui (1925–2004), jų tekstus skaitys aktoriai Andrius Bialobžeskis ir Aleksas Kazanavičius. Abu kūrėjai savo tekstuose ir visuomeninėje veikloje daug dėmesio skyrė XX amžiaus istorinėms traumoms, atminties išsaugojimui ir žydų kultūros pėdsakams Lietuvoje. Vakare bus kalbama apie tai, kaip skirtingos kartos literatūroje reflektuoja Holokausto tragediją, prarastąjį Kauno žydų pasaulį ir lietuvių bei žydų santykius. Jų tekstai taps ne tik istorijos liudijimu, bet ir galimybe klausti, kaip praeitis išlieka žmogaus ir visuomenės atmintyje.
Spalio 2 d. 18 val. Joniškio Raudonojoje sinagogoje vyks kamerinės muzikos koncertas „Per Giunt ir van der Pals“, o spalio 18 d. 18 val. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje Tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį užbaigs atsisveikinimo koncertas „Kelionės vadovas į Nikaragvą“.
Renginių ciklas baigsis lapkričio 25 d. 18 val. galerijoje „Laiptai“, kur bus pristatytas leidinys „Žydų tautodailė šiuolaikinėje Lietuvoje“, išsamiau supažindinsiantis su dailės studijos „Art Vilna“ kūryba. Simboliška, kad kelis mėnesius trukusią kelionę per muziką, dailę, literatūrą ir istorines erdves užbaigs leidinys, išsaugantis dar vieną šiandien kuriamos žydų kultūros Lietuvoje liudijimą.
Tikimasi, kad visą rudenį Šiauliuose ir Šiaulių krašte skambėsianti muzika, eksponuojami kūriniai ir skaitomi tekstai primins paprastą, tačiau svarbų dalyką: litvakų istorija ir kultūra nėra pasakojimas apie „kitus“. Tai – mūsų miestų, mūsų kultūros ir bendros Lietuvos istorijos dalis.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Parodų skyriaus renginių organizatorė Kristina Alseikė, mob. +370 658 80 507, e. p. kristina.alseike@siauliukc.lt.
Rolando Parafinavičiaus ir Dariaus Ančerevičiaus nuotr.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
PVM mokėtojo kodas LT100018981711 (SVS LT)
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |