790 metų Šiauliams: „Šviesos geometrija“ įtraukė miestą ir jo žmones

Renginio pradžioje žiūrovai išvydo merginą, vardu Saulė. Žvelgdama į miesto ir savo šeimos nuotraukas, ji pasakojo apie močiutę Stasę, geležinkelietę, pas kurią vasaromis atvykdavo į Šiaulius. Aktorės Saulės Gotbergės balsu pasakojama istorija palengva virto istorija apie Saulę ir šviesą.

„Saulė, ryškiausias dangaus kūnas, prieš milijardus metų atsirado dėl begalinio judėjimo. Judėjimas, ritmas ir šviesa tapo kūrybiniu atspirties tašku. Aplink Saulės Laikrodžio ašį sutelkėme skirtingus miesto laikus, atsiveriančius istorinėse nuotraukose ir vaizdo grafikoje, o šviesa ir ritmas skleidėsi kaip dabarties sluoksnis. Kartu su visa komanda džiaugiuosi, kad miesto žmonės įsitraukė į bendrą vyksmą, – kai Saulė žengė į sceną, paskui ją patraukė ir šimtai šiauliečių. Jų bendras sukimasis aplink laikrodžio ašį turbūt buvo prasmingiausia šio renginio akimirka“, – sako koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, dirbęs kartu su choreografe Aušra Krasauskaite ir scenarijaus autoriumi Mindaugu Nastaravičiumi.

Tūkstančiai susirinkusių žiūrovų Saulės Laikrodžio aikštėje išvydo multiinstrumentininką Saulių Petreikį, perkusininką Gintautą Gascevičių ir ritmo grupę, elektroninės muzikos kūrėjus „Happyendless“. Judesio dramaturgiją kūrė valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė ir Šiaulių miesto meno kolektyvai. Muzikantai, šokėjai, garso, šviesos ir vaizdo grafikos menininkai tapo vieno nenutrūkstamo vyksmo dalimi.

Įspūdingą reginio mastą kūrė ir specialiai Saulės Laikrodžio aikštei sukurta scenografija. Aplink koloną su Šaulio skulptūra iškilusi beveik 9 metrų aukščio cilindro formos konstrukcija su 12 laiką simbolizuojančių trijų aukštų bokštu tapo šviesos, vaizdo, muzikos ir judesio erdve. Permatomame ekrane susiliejo istoriniai Šiaulių vaizdai, vaizdo grafika ir gyvai fiksuojamos atlikėjų emocijos, o skirtinguose konstrukcijos aukštuose vyko choreografinis bei muzikinis veiksmas.

Visa Saulės Laikrodžio aikštė virto 360 laipsnių scena. Šviesa sekė judėjimo kryptis, istoriniai vaizdai pynėsi su gyvu vyksmu, o muzika ir choreografija apgaubė aikštėje susirinkusius žiūrovus. Tą vakarą riba tarp scenos ir publikos tarsi išnyko – miesto istorijos pasakojimas vyko visur aplink.

„Šviesos geometrija“ tapo vienu pirmųjų ryškių didžiosios jubiliejinės miesto šventės „Šiaulių dienos 790“ akcentų, šviesos, muzikos ir judesio kalba sujungusiu tai, kuo Šiauliai buvo, kuo yra šiandien ir ką jų istorijoje toliau kurs čia gyvenantys žmonės.

Istorijoje švietė: Saulė Gotbergė, Saulius Petreikis.

Istorijos skambesys ir ritmas: Gintautas Gascevičius,Aurimas Povilaitis, Evaldas Sidaras,Domas Urnikas, „Happyendless“.

Istorijos judesys: Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė, Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. Mindaugas Kosaitis, Vita Adomėnaitė-Butnorienė).

Kartu švietę kolektyvai: Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (meno vad. Evaldas Račkauskas, Indrė Šerpytienė),Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. Romualdas Laugalis),Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Šėvulis“ (meno vad. Greta Petrauskė),Vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šermukšnis“ (meno vad. Indrė Šerpytienė, Evaldas Račkauskas),Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ (meno vad. Indrė Šerpytienė, Evaldas Račkauskas),Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Atžalynas“ (meno vad. Mindaugas Žalalis),Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Bičiuliai“ (meno vad. Mindaugas Žalalis),Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. Ginta Palujanskienė),Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Vasara“ (meno vad. Kornelijus Luotė),Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Salduvė“ (meno vad. Darius Daknys),Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Vijolė“ (meno vad. Arūnas Stankus),Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ (meno vad. Vita Taučienė-Rezgienė),Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis ,,Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus),Juliaus Janonio gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Liuoksinis“ (vad. Asta Rimkuvienė, Mantas Meškauskas),  Šiaulių „Juventos“ progimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Liuoksinis“ (vad. Asta Rimkuvienė, Mantas Meškauskas),  Šiaulių Gegužių progimnazijos liaudiškų ir tautinių šokių kolektyvas „Juostinas“ (vad. Edita Montvilienė),Trečiojo amžiaus universitetas.

Istorijos kūrėjai. Koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris. Scenarijaus autorius Mindaugas Nastaravičius. Choreografė Aušra Krasauskaitė. Muzikos autoriai: „Happyendless“, Gintautas Gascevičius. Vaizdo grafika: Lukas Miceika, Domas Verikas. Šviesos dailininkai: Pijus Norušis, Andrius Stasiulis. Scenovaizdis Dalius Abaris. Garso režisierius Simas Žemgulis. Transliacijos režisierė Aušra Narvydaitė-Jočienė. Režisieriaus asistentai: Ausma Sakalauskaitė, Rūta Žiupsnė, Rolandas Vainius, Adomas Kadyrov. Istorijos scena ir technika: „Saugi scena“, „MEX Pro“, „Videoprojektai“, „VP kadras“, „Lazerių projektai“.

Istorijos kūrėjai dėkoja Vytauto Didžiojo karo muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui, Fotografijos muziejui, Vilijai Ulinskytei-Balzienei, Liudmylai Zhytynskai.

Istorijoje panaudotų nuotraukų autoriai: Antanas Puzaras,Balys Buračas,Chaimas Zaksas,Edvardas Tamošiūnas,Gerardas Bagdonavičius,Jonas Dvariškis,Jonas Tamulis,Kazimieras Skerstonas,Mauša Fligelis,Rolandas Parafinavičius,Romualdas Baliutavičius, Romualdas Struoga, Stanislovas Žvirgždas, Stasys Ivanauskas, Vaidotas Kisielis,Vytautas Nistelis.

Šventės rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Išsamią programą galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės (www.siauliai.lt) ir Šiaulių kultūros centro (www.siauliukc.lt ir www.siauliaisvencia.lt) interneto svetainėse.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Parodų skyriaus vedėja Edita Smindriūnaitė,  mob. +370 656 13 886, e. p. edita.smindriunaite@siauliukc.lt.

E. Aleksandravičienės, G. Daknytės, L. Kurskės, R. Leišės, R. Baranausko, R. Parafinavičiaus, Ž. Bytautienės nuotr.

Daugiau nuotraukų galima rasti „Facebook“ grupėje „Šiaulių dienų nuotraukos“: https://www.facebook.com/media/set/?set=oa.1720583985906493&type=3