Renginyje pasirinkta ne retrospektyviai apžvelgti svarbiausias įstaigos istorijos datas, o suteikti balsą pačiam Kultūros centrui. Personifikuotas aštuoniasdešimtmetis scenoje prabilo aktoriaus Juozo Žibūdos balsu – tarsi gyvas savo istorijos liudininkas, menantis skirtingus laikotarpius, čia sutiktus žmones, gimusias idėjas ir per daugelį metų besikeitusį kultūrinį gyvenimą. Aktoriaus kuriamas pasakojimas vedė nuo Kultūros centro ištakų iki šiandienos ir leido į jo istoriją pažvelgti ne kaip į faktų rinkinį, bet kaip į gyvą, nuolat pildomą atmintį.
Pasakojimą scenoje pratęsė Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO), vadovaujamo kompozitoriaus ir dirigento Gedimino Gelgoto, muzika. Ji ne tik lydėjo aktoriaus tekstą, bet ir tapo savarankiška dramaturgijos dalimi, sustiprinusia skirtingų pasakojimo epizodų nuotaiką bei emociją. Žodis ir muzika veikė drauge, leisdami aštuonių dešimtmečių istoriją ne tik išgirsti, bet ir pajusti.
Meninę jubiliejinio vakaro viziją kartu su Šiaulių kultūros centro komanda kūrė režisierė Lina Jankauskaitė-Peleckienė. Aštuonis dešimtmečius apžvelgęs sceninis pasakojimas tapo ne tik proga atsigręžti į nueitą kelią, bet ir akimirka padėkoti tiems, kurie šią istoriją kūrė ir tebekuria šiandien.
Šventinę vakaro nuotaiką pratęsė sveikinimai ir prasmingi linkėjimai Kultūros centrui. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja regionų kultūros veikloms Inga Kriščiūnienė linkėjo jam ir toliau klestėti, o svarbiausia – ir pasibaigus jubiliejui nepritrūkti įkvėpimo. Šiltų žodžių 80-mečio proga negailėjo ir Lietuvos kultūros centrų asociacijos Tarybos narė Inga Šatkauskienė bei Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Darius Trijonis. Šiaulių miesto mero sveikinimą perdavė vicemeras Justinas Švėgžda, savo žodžiais sugrąžinęs vakaro dėmesį ten, kur jis ir buvo svarbiausias, – į žmones, savo darbu kasdien kuriančius miesto kultūrinį gyvenimą.
„Šiaulių kultūros centrui 80-mečio proga nuoširdžiai dėkoju kolektyvui už profesionalų ir kūrybišką darbą puoselėjant miesto kultūrą, telkiant bendruomenę. Ypatinga padėka už išskirtinį indėlį rengiant Šiaulių miesto 790-ojo jubiliejaus šventę. Jūsų sutelktos pastangos ir renginių kokybė dovanojo miestui įsimintinas akimirkas ir sustiprino pasididžiavimą savo kraštu“, – linkėjo Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda.
Būtent žmonės tapo ir viena svarbiausių viso jubiliejinio vakaro minčių. Per 80 metų keitėsi laikmečiai, renginiai, kūrybos formos, tačiau Kultūros centro gyvybė visuomet gimė iš čia kuriančių, repetuojančių, dirbančių ir susitinkančių žmonių. Apie tai kalbėjo ir Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, dėkodama visiems, kurie kasdien pripildo šiuos namus gyvybės.
„Viskas prasideda nuo įkvėpimo. Kvėpuojame, vadinasi gyvename. Ir nors šiandien mūsų kolektyvų nariai, centro darbuotojai nestovi šioje scenoje, bet kiekvieną dieną yra čia – repetuoja, kuria, dirba. Jie įkvepia šiems namams gyvybės. Be jų – čia būtų tik tuščios sienos, jų dėka plaka Šiaulių kultūros centro širdis. Ačiū jums“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Praeitis į sceną sugrįžo ne tik per pasakojimą. Istorinės fotografijos ir archyvinė vaizdinė medžiaga buvo derinamos su šiuolaikinėmis vaizdo projekcijomis, šviesomis ir holografiniu tiuliu. Skirtinguose scenos planuose atsiveriantys vaizdai leido praeities fragmentams persidengti su tuo, kas vyko scenoje čia ir dabar, o istorinei medžiagai tapti gyva bendro meninio vyksmo dalimi.
Jubiliejinio vakaro centre išliko žmogus. Per 80 metų Šiaulių kultūros centro erdvėse repetavo kolektyvai, kūrė menininkai, dirbo skirtingų sričių kultūros darbuotojai, į sceną žengė atlikėjai, o į renginius rinkosi ne viena šiauliečių karta. Vieni čia praleido vos vakarą, kiti – didelę savo gyvenimo dalį, tačiau kiekvienas savaip prisidėjo prie istorijos, kurią šiandien vadiname Šiaulių kultūros centro istorija.
Per aštuonis dešimtmečius keitėsi ir pats miesto kultūrinis gyvenimas. Kultūros centre vyko koncertai, spektakliai, parodos, edukacijos, miesto šventės, augo mėgėjų meno kolektyvai, gimė naujos iniciatyvos ir tradicijos. Todėl 80-metis tapo proga atsigręžti ne tik į vienos įstaigos nueitą kelią, bet ir į dalį Šiaulių kultūrinės atminties, kurią kartu kūrė darbuotojai, atlikėjai, kolektyvų nariai ir žiūrovai.
„Aštuoniasdešimt įkvėpimų“ neužbaigė šio pasakojimo tašku. Jubiliejinis vakaras veikiau tapo dar vienu jo puslapiu – padėka tiems, kurie Kultūros centrą kūrė anksčiau, tiems, kurie jį kuria šiandien, ir žvilgsniu į tai, kas dar laukia. Nes per 80 metų keitėsi daugybė dalykų, tačiau Kultūros centro gyvybės šaltinis liko tas pats – žmonės.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, tel. +370 671 42 889, el. p. deimante.baciule@siauliukc.lt.
Rolando Parafinavičiaus nuotr.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
PVM mokėtojo kodas LT100018981711 (SVS LT)
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |