Atgal

„Šiaulių dienų“ atgarsiai

2017 m. rugsėjo 7–9 d. Šiauliuose vyko 781-ojo miesto gimtadienio renginiai. Šiaulių kultūros centro organizuojamos „Šiaulių dienos“ šiais metais sukvietė būrį garsių atlikėjų, buvo kupinos netikėčiausių sumanymų ir originalių idėjų. Siekdami įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir įgyvendinti šimtmečio programos tikslus, organizatoriai „Šiaulių dienas“ pavadino „MODERNŪS ŠIAULIAI. Šimtmečio istorijos vedami…“. Skaičiuojama, kad per „Šiaulių dienas“ šventiniame prekymetyje, renginiuose, koncertuose ir kitose pramogų erdvėse apsilankė per 30 tūkst. šiauliečių ir miesto svečių.


Dažnas šiaulietis su pasididžiavimu šį savaitgalį vaikštinėjo po miestą ir dalyvavo šventiniuose renginiuose. „Miestas gyvas“ – vis kuždėjo žmonių lūpos, o akyse degė entuziazmas. „Galiu drąsiai pasakyti, kad šiauliečiai yra aktyvūs, drąsūs, kūrybingi, ieškantys ir randantys naujovių miesto gyventojai. Organizuodami „Šiaulių dienas“ ir siūlydami miestiečiams švęsti kiek kitaip – atsigręžiant į miesto istoriją, bet nepamirštant ir šiuolaikinių iniciatyvų – rizikavome. Viliuosi, kad šį savaitgalį žengėme ne vieną, o du žingsnius į priekį ir „Šiaulių dienas“ atšventėme remdamiesi pamatiniais istorijos dalykais, atvirai žvelgdami į ateitį“ – džiaugiasi Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Miesto gimtadienio šventė „Šiaulių dienos 781“ prasidėjo Šiaulių arenoje, kur ketvirtadienį vyko aktyvaus ir kūrybiško jaunimo laisvalaikio užimtumo paroda „Ką veiki? / Tavo PIN kodas“. Joje savo „PIN kodo“ aktyviai ieškojo būriai jaunųjų šiauliečių. Parodoje dalyvavo per 90 organizacijų, kurios pristatė per 140 įvairiausių sporto, meno, kitų kūrybinių veiklų. Parodos metu siekta masiškiausio futbolo kamuolių vienoje vietoje mušinėjimo ir greičiausio rato kartingų trasoje rekordų. Skaičiuojama, kad parodoje apsilankė apie 6000 lankytojų.

Rugsėjo 8-ąją, penktadienį, Šiauliai nusikėlė į tarpukarį. Jau nuo pietų Prisikėlimo aikštėje buvo įsikūręs stilizuotas tarpukario miestelis, kurio pažintinėse-edukacinėse erdvėse buvo pristatomos įvairios kūrybinės ir edukacinės pramogos. Šventės dalyviai lankėsi avalynės dirbtuvių, fotoateljė, knygyno, pradžios mokyklos, kino teatro, policijos nuovados, siuvyklos ir kt. stilizuotose erdvėse bei mokėsi dailyraščio meno, fotografijos paslapčių, aiškinosi, kaip gaminamas muilas, išbandė tarpukario laikų „tramdomąją kėdę“ ir kt. Netikėta kultūrine pramoga mielai naudojosi šventės lankytojai, o nuolat linksminę gatvės artistai, kojūkininkai neleido pasislėpti šypsenoms. Daugeliui įspūdį kėlė linksmos, tikrus miesto gyvenimo įvykius atspindinčios inscenizacijos bei po tarpukario miestelį vaikštinėjančios laisvo elgesio merginos, davatkos ar autentiškais drabužiais pasipuošę bernai. Magas stebino kortų triukais, mergelės siūlė poroms įsigyti lauko puokštelių, jaunimas ragino žaisti senuosius lietuviškus žaidimus, kurie šiandien daugeliui jau nežinomi. Šventės kvieslys nuolat pristatinėjo vykstančias veiklas ir edukacijas, neleido šiauliečiams praeiti pro šalį. Tarpukario miestelyje apsilankiusi šeima teiravosi: „Čia šitaip įdomu! Eidami tikrai nesitikėjome, kad pateksime į autentiškumu dvelkiantį tarpukarį. Gal ir kitais metais šventė bus panaši?“ O ir kitų miestiečių šnabždesiai rodė nuostabą ir pasitenkinimą.

Vakarop šventės organizatoriai kvietė į tradicinę didžiulę šventinę eiseną, kurioje įvairioms švietimo, kultūros, sporto įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, tarnyboms ir įmonėms bei politinėms partijoms atstovavo apie 3000 šventei pasiruošusių šiauliečių. Eiseną papuošė ir nepakartojamais muzikos akordais šventinę nuotaiką kūrė pučiamųjų instrumentų orkestrai ir choreografijos grupių parodomosios programos. Eisenos vedliai – gana retos 1918–1940 m. transporto priemonės – kūrė nepakartojamą reginį.

Šventinis koncertas „Legendinė tarpukario muzika“, kuriame pasirodė garsiausi Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrai ir solistai, prasidėjo teatralizuotu miesto šventės pasveikinimu. Jame pademonstruotas Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) ir jo žmonos Sofijos (1885–1968) vizitas. Su duona ir druska sutikto Prezidento priėmimas leido sujungti lemtingus istorinės atminties ir šiandienos įvykius. Po oficialios dalies Prezidentas, lankydamasis stilizuotame tarpukario miestelyje, bendravo su miestiečiais, kūrė autentišką atmosferą. Kurtomis istorinėmis inscenizacijomis siekta iškilmingumo ir didingumo.

„Saulės“ koncertų salėje surengtame padėkos vakare miesto meras Artūras Visockas, kaip ir kasmet per miesto gimtadienį, dėkojo savo darbais Šiaulius garsinantiems verslininkams, kultūros ir meno bendruomenės atstovams. Šiaulių miesto garbės piliečio inauguracijos iškilmėse išskirtinai šiais metais buvo inauguruoti du garbės piliečiai – tautinių šokių ansamblio „Šėltinis“ vadovai, choreografai Violeta ir Romualdas Laugaliai. Romualdas Laugalis vadovauja ir Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupei „Vajaunas“. Tradiciniai auksinio šaulio padėkos ženkleliai įteikti trims nusipelniusiems asmenims, garsinantiems ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą. Ženkleliai įteikti „Dagilėlio“ vadovui, garbės piliečiui Remigijui Adomaičiui, Sondeckio mokyklos mokytojai Nijolei Prascevičienei bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui.

Per „Šiaulių dienas“ jau keletą metų Talkšos ežero pakrantėje vyksta tradicinis tarptautinis bigbendų festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2017“, kuris sukviečia ne tik gražų būrį dalyvių, bet ir klausytojų. Atėjus vakarui, šventės organizatoriai kvietė Muzikinėse naktynėse šėlti su klaipėdiečiais „Svingulingu“ ir „Golden Age“, o norintys pasižvalgyti po temstančius Šiaulius, rinkosi į orientavimosi žaidimą „Naktinėjimai. Moderinzmo keliu“. Žaidimo dalyviai sėkmingai įvykdė organizatorių sumanytas užduotis ir buvo apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais.

Paklaidžiojus istorijos labirintais, rugsėjo 9-ąją, šiauliečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami įsitraukti į šiandienos sumanymus ir organizatorių sugalvotas atrakcijas. Saulės Laikrodžio aikštėje buvo organizuojamos kūrybinės aitvarų ir vėjagaudžių tūbų dirbtuvės, o žaismingas aitvarų šou privertė pakelti akis į saulėtą rugsėjo dangų. Juo labiau, kad jame pleveno 50 kv. metrų aitvaras su miesto šventės simbolika. Panašu, kad rengėjų atskleistos aitvarų gyvenimo paslaptys sukėlė vaikams daug džiaugsmo ir susidomėjimo. Toje pačioje erdvėje aktyviai bendrauti ir linksmintis kvietė vaikų pamėgta Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas, o ebru tapybos menas, chna piešiniai ant rankų ir veido ypač džiugino vaikus. Smagias pramogas kūrė išmanioji mokykla, Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centras.

Jaunimo muzikos aikštėje koncertavo jau žinomos ir dar tik kylančios muzikos žvaigždės: atlikėjai Evaldas Vaikasas ir Sweet MC 3.1.3, grupės „Breaking the Silence“, „Infinity“, „There is no duct tape“ ir „Mono“. Šiaulių miesto dienų metu vyko ir įnirtingos gatvės šokių kovos. Net dvylika besivaržančių porų siekė geriausių gatvės šokėjų vardo. Renginys sudomino ir latvius, mat net 6 poros atvyko iš kaimyninės šalies. Viena jų ir tapo „Gatvės šokių ringo“ nugalėtoja. Dalyvius vertino Sonya (Latvija), Papter (Lietuva), Kamilla (Lietuva), o renginį vedė Dainius Žebrauskas, geriau žinomas kaip Skuzdėliukas.

Vakare Prisikėlimo aikštėje visus susirinkusius džiugino šiauliečiai „Colours of Bubbles“, taip pat „Fusedmarc“, „Daddy was A Milkman“, Povilas Meškėla ir grupė „Rojaus tūzai“, „Kiti kambariai“ (buvę legendinės grupės „Fojė“ nariai). Atlikėjai visus susirinkusius šiauliečius sveikino su miesto švente ir kvietė gerai pašėlti.

Talkšos ežero pakrantėje vyko gražia tradicija tapęs baigiamasis simfoninės muzikos koncertas. Pakrantėje skambėjo garsių operos solistų: Kosto Smorigino, Viktorijos Miškūnaitės, Merūno Vitulskio, balsai. Dar puikesnis nei ankstesniais metais miesto šventę vainikavo fejerverkas. Profesionalių pirotechnikų komanda sukūrė įspūdingą fejerverką pagal tarpukario ir šiandienos atlikėjų garso takelį. Spalvingas fejerverkas ir įvairios jo kompozicijos, praturtintos muzika, skirta Lietuvai, nepaliko nė vieno abejingo ar nusivylusio.

Šventę rengė Šiaulių miesto savivaldybė, organizavo Šiaulių kultūros centras.

Šventės rengėja ir organizatorius dėkoja „Šiaulių dienų“ mecenatui – UAB „Vilmers“.

Didiesiems rėmėjams: UAB „Splius“, UAB „Salda“, UAB „Bodesa“, UAB „Šiaulių plentas“, Dariaus Beconio įmonei, UAB „Citma“, UAB „Statga“, stilizuoto tarpukario miestelio rėmėjui – UAB „Šiaulių būstas“, šventės bankui – AB „Šiaulių bankas“, šventinio fejerverko rėmėjui – UAB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Lupra“, valdančiai prekybos tinklą „KUBAS“.

Rėmėjams: UAB „Kensa“, UAB „Rikusta“, UAB „Sabalin“, UAB „Bigso“, UAB „Maxima LT“, UAB „Kalvis“, UAB „Ecoservice projektai“, UAB „Aukstata“.

Pagrindiniams informaciniams rėmėjams: Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai bei medijų grupei „Etaplius“.

Informaciniams rėmėjams: Šiaulių apskrities televizijai, dienraščiui „Šiaulių kraštas“, dienraščiui „Šiaulių naujienos“, reklamos kanalui viešajame transporte „Media traffic“, „Saulės radijas“, UAB „Prezentacijų spektras“, Lietuvos ryto žiniasklaidos grupei.

Šventės draugams: UAB „Hampidjan Baltic“, UAB „Limega“, UAB „Venta LT“, UAB „Jupoja“, UAB „Nostrada“ UAB „Eirta“, UAB „Dekida“, UAB „Horo mechanika“, UAB „Autoera“, UAB „Gubernija“, UAB „Vonin Lithuania“, UAB „Elga“, UAB „Putokšnis“, UAB saugos tarnyba „Argus“, UAB „C&D STYLE“ („L’Occitane en Provence“).




Atnaujinta: 2018-04-20 08:31