Rudens lygiadienis žymi astronominio rudens pradžią ir pabrėžia šiltojo metų laiko pabaigą bei perėjimą į šaltąjį metų laiką. Nuo šios dienos nakties trukmė tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. „Nuo senų laikų, kaip ir kiekvienas svarbus gamtos pokytis, ši diena Lietuvoje yra švenčiama. Rudens lygiadienio šventė neatsiejama nuo ugnies ritualų, žyminčių dienos ir nakties trukmės susilyginimą, ją tradiciškai lydi šokiai, rudens gėrybių mugės. Per rudens lygiadienį įprastai švenčiama ir Baltų vienybės diena, todėl ir mūsų šventė bus neatsiejama ne tik nuo lietuviškų, bet ir latviškų šaknų“, – sako Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.
Svarbiausiu šventės akcentu taps baltiškų jungtuvių ceremonija, kurią ves Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis „Rėda“. „Jungtuvių ceremonija paremta senaisiais lietuvių papročiais, ji simbolizuoja virsmą iš jaunystės į suaugusiųjų gyvenimą. Tokios jungtuvės tinka tiems, kuriems artima senoji baltų kultūra ir gamta“, – sako ansamblio „Rėda“ vadovė, etninės kultūros, pasaulėžiūros specialistė Justė Lipinskienė. Folkloristė pasakoja, kad jungtuvių šventė susidės iš kelių dalių. Pirmiausia vyks jungtuvių dienos išvakarių apeigos, dar vadinamos vakarynomis arba mergvakariu, kuriomis jaunoji atsisveikins su jaunystės pasauliu ir pašėlusiomis mergavimo dienomis, tėvais ir draugėmis. Po jų vyks jungtuvių ceremonija, kurioje, vestuvių dalyviams pro vartus patekus į sakralią šventės vietą, tradiciškai bus atliekamos baltiškoms vestuvėms būdingos apeigos, užtvirtinančios jaunavedžių sąjungą.
Šventės metu bus tęsiama ir tradicija minėti rudens lygiadienį su šokiais, mat čia vyks Lietuvoje jau penktą kartą organizuojama akcija „Visa Lietuva šoka“, visus norinčius šokti įtrauksianti į smagų lietuvių ir latvių folklorinių šokių sūkurį. Akcijos metu bus kviečiami šokti ne tik patyrę šokėjai, bet ir šokio smagumo dar nepažinę žiūrovai, praeiviai.
Temstant Talkšos ežero pakrantėje bus atidengiamos ir išdegamos Šiaulių dailės mokyklos organizuoto plenero „Saulės stulpai“ metu sukurtos pirmosios keturios šamoto skulptūros, leisiančios šventės dalyviams gėrėtis įspūdingu ugnies reginiu. Aleksnadrs Djačenko, Marite Djačenko, Ilze Emse-Grinberga, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis ir Vitalija Kurtinaitienė – Latvijos ir Lietuvos menininkai, kurių skulptūras bus galima išvysti renginio metu. Atidengiant skulptūras žiūrovai galės mėgautis ir ugnies ir šokio grupės „13“ pasirodymu.
Giliau prie baltiškųjų ištakų nuves ir lietuvių bei latvių muzikinių grupių koncertai. Folk grupė „Jauno Janiu orkestris“ (Latvija) žada nustebinti šviežiu roko, tradicinės bei elektroninės muzikos elementų deriniu, o baltiškojo folkmetalo grupė „Ūkanose“ pristatys senąsias lietuvių dainas, sustiprindama jų skambesį sunkesnėmis aranžuotėmis.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė, mob. +370 615 83 983, el. p. ausra.brijuniene@siauliukc.lt.
Visa programa čia.
Juridinių asmenų registras,
kodas 302296711
Aušros al. 31, LT-76300 Šiauliai
Tel. +370 655 255 18
El. p. info@siauliukc.lt
I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45
Kasos darbo laikas: I–V 9.00–18 val.
VI–VII 1 val. prieš renginį.
Struktūra ir kontaktinė informacija
Šiaulių kultūros centro logotipas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |